Azartinių lošimų sektorius Lietuvoje klesti. Tiesa, pelną skaičiuoja tik rinką užkariavę azartinių lošimų organizatoriai. Kitiems tenka skaičiuoti nuostolius ir svarstyti apie galimybę pasitraukti iš šios negailestingos konkurencinės kovos.
Palyginus pastarųjų 10 metų duomenis, azartinių lošimų organizatorių uždirbto grynojo pelno kreivė primintų linksmuosius kalnelius. Didžiausius nuostolius organizatoriai patyrė 2009 m. (-31,7 mln. litų), 2003 m. (-10 mln. litų) ir 2008 m. (-7,8 mln. litų).
Tačiau šie rodikliai – praktiškai vieninteliai neigiami duomenys per pastarąjį dešimtmetį. Pavyzdžiui, 2012 metais lošimų organizatoriai uždirbo 31,8 mln. litų (grynojo pelno), 2011 m. (18,2 mln. litų), o 2007-aisiais – 31 mln. litų.
Situaciją azartinių lošimų rinkoje nagrinėjęs advokatas Linas Sesickas pasakojo, kad Lietuva priskirta toms Europos Sąjungos šalims narėms, kuriose azartiniai lošimai nėra išplitę masiškai: „Galėtume dėl to pasidžiaugti, bet... Bet lietuviškoje azartinių lošimų rinkoje dominuoja didžiausios prasilošimo rizikos. Todėl būtina siekti kaip įmanoma skaidresnio azartinių lošimų organizavimo.“
Advokatas pridūrė, kad grynojo pelno (nuostolio) suma per 10 metų (nuo 2003 iki 2012 metų) siekė 51,67 mln. litų. Nesunku suskaičiuoti, kad lošimų organizatoriai kasmet iš azartiškų žmonių susižėrė po kiek daugiau kaip 5 mln. litų (grynojo pelno).
Sugrįžus prie skaidrumo temos, galima būtų panagrinėti 2012-ųjų duomenis. Informacijos apie šiuos metus dar nėra, tačiau praėjusių metų situacija taip pat turėtų priversti sunerimti. Paprastas pavyzdys – 2012 metais veikusių loterijų organizatorių bendra loterijų bilietų pardavimo apyvarta buvo 156,5 mln. litų, t. y. 13 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
Tačiau žmonėms iš viso išmokėta 74,2 mln. litų laimėjimų (t. y. 47 proc.), nors pagal Loterijų įstatymą privaloma išmokėti ne mažiau kaip 50 procentų.
