„Sūnus jau sužlugdė savo šeimą, pralošė namus, mano visas santaupas ir sveikatą. Kur ieškoti pagalbos?“ – laiške redakcijai klausė kariškio motina. Azartinių lošimų industrijoje gimsta liguistas potraukis lošti. Bet pralošiami ne tik pinigai – pralošiamas gyvenimas.
Sūnaus laukia ir bijo
Laišką parašiusi motina tikėjosi, kad jos papasakota istorija padės kitiems išvengti nelaimės. Ji įsitikinusi, kad visuomenė nežino tikrosios lošimų iš pinigų kainos.
Inteligentiška moteris paskojo apie savo sūnaus, karininko, liguistą potraukį lošti ir to potraukio pasekmes: iširusią sūnaus šeimą, kurioje auga mažametis, praloštą namą bei kelias dešimtis tūkstančių litų jos motinos santaupų.
Kariškis dar nepralošė darbo. Atlyginimas gali padėti atsitiesti finansiškai arba dar giliau mesti į lošimų azartą ir iliuzijas atsilošti viską, kas prarasta.
„Siekdamas didesnės algos jis išvyko į misiją Afganistane. Tikėjosi grįžti su penkiasdešimčia tūkstančių litų. Tačiau nesu tikra, kad jis jų nepralošė“, – pasakojo gyvenimo ramybę ir sveikatą praradusi motina.
Kas kartą, kai jai internetu paskambina sūnus, ji atsiliepia su baime. Jei jis pasakys, jog neturi pinigų, tada reikš, kad ir būdamas tarnyboje savo algą, pervedamą į banko sąskaitą, išleido lažyboms internetu.
Dėl pinigų lažyboms
Ar išvykus į misiją Afganistane irgi įmanoma lošti?
Motina paaiškina: „Nereikia įsivaizduoti, kad jie ten laksto į lošimo namus. Tikriausiai tokių vietų ten ir nėra. Mano sūnus lošia tik internetu, statydamas už sportininkus, varžybas (kartais net šunų), įvairiausius čempionatus ir visa, už ką lažintis siūloma lažybų bendrovių tinklalapiuose.“
Visiškai neturi reikšmės, kur jis yra, svarbu, kad turi internetą ir elektroninės bankininkystės sąskaitoje pinigų.
„Kai dėl nenumaldomo noro lošti sūnų paliko žmona, jis iš tarnybos grįždavo pas mane, į Šiaulius. Vos tik įeidavo į kambarį, tarstelėjęs kelis žodžius skubėdavo įsijungti kompiuterį“, – pasakoja moteris, įsitikinusi, kad sūnus internetu lošia ir tarnybos metu.
Jos sūnus internetu imdavo greitąsias paskolas ir persivedęs jas į internetinę lošimo sąskaitą tuojau pat statydavo už sporto varžybas vos ne visame pasaulyje.
Pralošti dideles sumas, kartais statant tik po kelias dešimtis litų už vieną spėjimą, vyras galėdavo negaišdamas laiko kelionei iki lažybų punkto.
Priklausomybės nepripažįsta
Kad sūnus lažybose laimėjo didesnę sumą motinai girdėti neteko. Kaip ir apie praloštus tūkstančių litų. Emocijų nelinkęs rodyti vyras vengia apie tai atvirai kalbėti net ir su pačiais artimiausiais žmonėmis.
Per kelerius pastaruosius metus vietoje šeimos ir namų kariškiui liko tik dar didesnis azartas lošti, o jo artimiesiems – skausmas dėl griūvančio jo gyvenimo.
Motina sako ryžtųsi bet kam, kad tik atitolintų sūnų nuo azarto lošti. Tačiau pats sūnus nepripažįsta turįs priklausomybę.
Atitrūksta nuo realybės
Šiaulietis Jonas Ziemelis – žinomas iliuzionistas. Jam yra tekę dirbti kazino, rodant fokusus. Vyras neslepia, kad pats užsuka palošti „vaikiškais automatais“.
„Lošimui skiriu tik tiek, kiek tą dieną galiu sau leisti pralošti. Kai su tokia nuostata eini ir praloši – jokio nusivylimo, o jei išloši – puiku“, – apie savo nusistatymą sako Lietuvos iliuzionistų klubo prezidentas, knygų apie laisvalaikio žaidimus kortomis autorius J. Ziemelis.
„Jei žmogus turi problemų šeimoje ar darbe, lošimas padeda nuo jų kuriam laikui pabėgti. Viskas čia yra tam, kad žmogus atsipalaiduotų. O jei dar pavyksta išlošti, tai lošimas tampa kaip geriausio psichologo konsultacija“, – paskoja šiaulietis, manantis, jog lošimų sistema veikia taip, kad kuo stipriau užvaldytų lošėjo mintis ir dėmesį.
J. Ziemelio nuomone, siekiama pritraukti kuo daugiau klientų: „Čia jauku, šilta, pigesnė kava. Žmogus užeis, išgers puodelį, o paskui gal ir susidomės?“.
Jis sako žinantis ne vieno šiauliečio istoriją, kai dėl priklausomybės lošimui žmonės prarado verslą, šeimas, o dėl negrąžintų skolų buvo įsivėlę ir į kriminalines istorijas. J. Ziemelio žodžiais, lošimo azartas dažniausiai pagauna vyrus, ieškančius adrenalino, o lengviausiai „užkimba“ jaunimas.
Darbas – nuraminti lošėjus
Prieš ketvertą metų, kai Rygos centre duris atvėrė naujas kazino, J. Ziemelis buvo pakviestas jame dirbti. Kazino administracija iliuzionisto paprašė fokusais sudominti ir nuraminti į poilsio kambarį užsukančius lošėjus atgauti jėgas po laimėjimo ar pralaimėjimo.
„Tada teko matyti, kaip iš kazino artimieji už pažastų paėmę ištempė leisgyvę jauną moterį. Neišeidama iš kazino, moteris lošė septynias paras iš eilės. Lošėja visą tą laiką gyva buvo kava, cigaretėmis, retkarčiais paprašydavo atnešti ko stipresnio ir po porą valandų per parą numigdavo ant minkštasuolio. Darbuotojai kalbėjo, kad jos maratono prie ruletės rezultatas nebuvo reikšmingas – kiek išlošė, tiek ir pralošė“, – apie lošėją, praradusią realybės pojūtį, prisiminė J. Ziemelis.
Vis dėlto raminti fokusais dėl didelio laimėjimo euforijos apimtų lošėjų iliuzionistui neteko. Vyrui įsimintinas liko vienas nemenką sumą pralošęs solidaus amžiaus latvis. Jis, užėjęs į poilsio kambarį, J. Ziemeliui ramiai, tarsi nieko nebūtų nutikę, pasakė: „Ką tik pralošiau 5000 latų“.
Vietoje mokesčių palieka problemas
Prieš šešerius metus, Lietuvoje buvo pradėta vykdyti prevencinė programa dėl liguisto potraukio azartiniams žaidimams sukeltiems padariniams minimalizuoti. Valstybinė lošimų priežiūros komisija ėmėsi priiminėti asmenų, norinčių nustoti lošti prašymai neįleisti jų į lošimo namus ir kazino.
Šios komisijos pirmininkas Robertas Kvietkovskis „Šiaulių kraštui“ sakė, jog rugsėjo 1-ąją šalyje buvo registruota 2040 tokių prašymų. Jų kasmet daugėja. Apie 300 lošėjų dėl priklausomybės lošti šiuo metu yra gydomi psichiatrijos specialistų.
R. Kvietkovskio teigimu, nuo 2008-ųjų, prasidėjus krizei ir dėl mokesčių už lošimo įrenginius padidinimo, šalyje ženkliai sumažėjo kazino lošimo vietų. Tačiau tai nepalietė lažybų punktų, kuriuose nėra lošimų aparatų, todėl mokesčių kartelė lažybų organizatoriams nepakilo, punktų nemažėjo.
Lažybas internetu Lietuvoje organizuoja keturios licencijuotos šalies bendrovės. Užsienyje registruotos lažybų bendrovės šalyje veikia neturėdamos licencijų, todėl laikomos nelegaliai veikiančiomis Lietuvoje. Jos bene daugiausiai ir yra prisiviliojusios internetinių lošėjų.
„Dėl šių bendrovių neteisėtos veiklos Lietuvoje kreipėmės į teismą, tebevyksta teisminiai procesai. Nes užsienio lažybų bendrovės nuo gaunamų lėšų nemoka Lietuvai mokesčių, o tik palieka savo šiukšles – socialines pasekmes ir problemas dėl prasilošusių žmonių“, – sakė R. Kvietkovskis.
Specialisto komentaras: priklausomybė lošti tampa klastinga liga
– Priklausomybė lošti, kaip ir priklausomybė tabakui ar alkoholiui, yra liga ir ji gali būti gydoma tik labai to norint pačiam lošėjui. Potraukis tabletėmis negydomas, žmogus pats turi susivokti, kaip gyvena.
Šiauliuose yra nemažai lošimo vietų, kur, pastebiu, renkasi lošti jaunimas. Paprastai jauni žmonės bėga nuo vienų problemų, o užšoka ant kitų – kad negalvotų apie problemas, atsiranda poreikis loštis. Matau, kad turinčių problemų dėl lošimo amžius jaunėja, – sakė psichologas-psichoterapeutas Vytautas Bartkevičius.
– Retkarčiais užsukantieji į kazino paįvairinti laisvalaikio yra laikomi socialiniais lošėjais – neturinčiais asmeninių, psichologinių problemų.
Probleminiai lošėjai – žmonės ant ribos, dar galintys liautis lošti ir priklausomybės neįgyti arba atvirkščiai, pasiekti sunkiausią – patologinį priklausomybės lygį.
Patologinio lošėjo simptomai susiję su nuolatiniu lošimo poreikiu. Tada prasideda chroniškos psichologinės problemos, sekinančios ir keičiančios asmens gyvenimo kokybę: konfliktai šeimoje ir šeimos praradimas, problemos darbe ir darbo praradimas, o neretai – ir nusikalstama patirtis, nes lošimams nuolat reikia pinigų.
Prieš šešerius metus psichologinės pagalbos kreipėsi tik viena kitas lošėjas. O pastaraisiais metais prašančiųjų pagalbos daugėja, skambina ir užsienyje dirbantys lietuviai. Dažniausiai – vyrai, nebesutramdantys potraukio lošti, grimztantys į problemas.
Skaudžiausi išgyvenimai dėl prasilošusiųjų tenka jų žmonoms ir mamoms. Joms taip pat reikalinga psichologo pagalba. Priklausomybę lošti laikau viena klastingiausių ligų, kuri griauna lošėjų ir jų šeimos narių gyvenimus.
Janina VANSAUSKIENĖ
