JAV ir Didžiosios Britanijos pilietybę turintis neuromokslininkas Johnas O'Keefe'as (Džonas O'Kifas), pirmadienį pelnęs Nobelio premiją medicinos ir fiziologijos srityje, sakė naujienų agentūrai AFP, kad jo atrasta smegenų „vidinės GPS“ sistema itin akivaizdžiai pasireiškia Londono taksistams.
74 metų tyrėjas, pelnęs prestižinį apdovanojimą kartu su savo buvusiais studentais – norvegais sutuoktiniais Edvardu ir May-Britt (Mei Brit) Moseriais – stengėsi įtikinti JAV prezidentą Baracką Obamą (Baraką Obamą), kad tokie tyrimai svarbūs ieškant vaistų nuo smegenų ligų.
Atlikdamas bandymus su žiurkėmis 1971 metais, jis atrado specifines ląsteles smegenų srityje, vadinamoje hipokampu, kurios buvo sužadinamos kaskart, kai gyvūnas atsidurdavo tam tikroje vietoje. Trimis dešimtmečiais vėliau, 2005-aisiais, Moseriai atrado „koordinačių ląsteles“, apdorojančias erdvinę informaciją.
„Lygiai tokiu pačiu būdu, kaip GPS (Pasaulinė vietos nustatymo sistema) leidžia jus susiorientuoti vietovėje ir netgi ant Žemės paviršiaus, o tuomet rasti kelią į norimą vietą, (tos ląstelės) tą patį atlieka smegenyse, – aiškino J.O'Keefe'as. – Jos pasako, kur esate, kur norite atsidurti.“
Pasak mokslininko, dar esama ląstelių, įsimenančių kryptį ir orientacinius žymenis.
J.O'Keefe'ui, kuris yra Londono universitetinio koledžo neuromokslų profesorius, tereikia išeiti iš savo pastato, kad įsitikintų, kaip jo atrasta sistema veikia tikrovėje.
„Žinome, kad ši smegenų dalis vienų žmonių naudojama veiksmingiau negu kitų“, – sakė Niujorke gimęs mokslininkas.
„Vieni iš geriausių navigatorių pasaulyje yra Londono taksi automobilių vairuotojai. Jie turi įsiminti 25 tūkst. gatvių ir kaip nuvažiuoti iš vienos į kitą, – pridūrė jis. – Jų hipokampas didesnis negu kitų žmonių, ir ta hipokampo sritis juo didesnė, juo ilgiau jie dirba taksistais. Taigi žmogaus, kuris vairavo (taksi) 25 metų, ta smegenų dalis yra didesnė.“
„Iš tiesų tai galima pastebėti tarp konkrečių žmonių“, – sakė J.O'Keefe'as.
Mokslininkas pridūrė vis dar esantis sukrėstas, kad pelnė šį apdovanojimą, apie kurį sužinojo dirbdamas namuose.
„Geriau ir negali būti. Kita vertus, nuo šio momento viskas risis tik žemyn!“ – juokavo jis.
J.O'Keefe'as gaus pusę Nobelio premijos piniginės dalies – 4 mln. Švedijos kronų (1,52 mln. litų). Jis sakė veikiausiai skirsiantis tuos pinigus mokslo paramos projektams.
J.O'Keefe'as teigė, kad visą jo karjerą lėmė paprasčiausias smalsumas.
„Noriu žinoti, kaip veikia protas“, – sakė jis.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
