• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Didžiulis medinis maketas, vaizduojantis XVII amžiaus Londoną, sekmadienį buvo padegtas Temzės upėje, minint tragiško, bet taip pat paskatinusio modernizuoti šį miestą Didžiojo gaisro 350-ąsias metines.

Didžiulis medinis maketas, vaizduojantis XVII amžiaus Londoną, sekmadienį buvo padegtas Temzės upėje, minint tragiško, bet taip pat paskatinusio modernizuoti šį miestą Didžiojo gaisro 350-ąsias metines.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Per Didžiosios Britanijos sostinę tekančios upės pakrantėse gausiai susirinkę žiūrovai stebėjo, kaip buvo padegtas 120 metrų ilgio medinis maketas.

REKLAMA

Žmonės fotografavo išmaniaisiais telefonais, kai liepsnos rijo ant vandens plūduriuojančią miesto kopiją.

Maketą, vaizduojantį Londono pastatus, gatves ir aikštes, kaip jie atrodė prieš pat gaisrą, padegė amerikietis „ugnies menininkas“ Davidas Bestas, o ši ceremonija buvo tiesiogiai transliuojama internetu.

REKLAMA
REKLAMA

Didysis Londono gaisras įsiplieskė Thomas Farrinoro kepykloje Atmatų skersgatvyje 1666 metų rugsėjo 2 dieną ir siautėjo iki rugsėjo 5-osios. Ugnis sunaikino 80 proc. pastatų, daugiausiai medinių, sienomis apjuostame miesto centre.

Apskaičiuota, kad per šį gaisrą be pastogės liko 70 tūkst. iš 80 tūkst. Londono gyventojų, nors žuvusiųjų buvo labai mažai. Kol liepsnos buvo užgesintos, supleškėjo iš viso 13,2 tūkst. namų, 87 parapijų bažnyčių ir Šv.Pauliaus katedra.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dabartinis Londonas iškilo ant gaisro griuvėsių 

Mums pažįstamas Londonas, išsiskiriantis būdinga angliškojo baroko architektūra ir pastatais, sumūrytais iš pilkų Portlando klinčių blokų, iškilo ant medinio miesto pelenų. Vis dėlto senasis gatvių tinklas išliko, nes vengta pažeisti nekilnojamojo turto teises.

REKLAMA

Sekmadienį surengta Didžiojo gaisro inscenizacija buvo dalis šio tragiško įvykio atminimo renginių. Tačiau organizatoriai stengėsi atkreipti dėmesį ne vien į tragedijos mastą, bet ir į Londono gebėjimą atsikurti bei klestėti.

Londonos Sičio kultūros ir turizmo plėtros vadovas Nickas Bodgeris sakė, kad sostinės ištvermė, dar kartą pademonstruota per Londono bombardavimą Antrojo pasaulinio karo metais, padėjo miestui atsikurti ir išgyventi.

REKLAMA

„Prieš 350 metų, kai kibirkštys, pažirusios iš kepyklos krosnies, sukėlė vieną iš didžiausių katastrofinių įvykių, kokius yra kada nors patyrusi sostinė, o Londono ekonomikos sėkmė vos nesulaukė ugningos pabaigos“, – pareigūnas sakė gaisro metinių išvakarėse.

„Dėl atsinaujinusio (vieningo) tikslo pojūčio iš pelenų iškilęs miestas, kuriuo žavimės mūsų dienomis, vystosi ir klesti“, – pridūrė N.Bodgeris.

Per reginį „London's Burning“ (Degantis Londonas) liepsnų atvaizdai buvo rodomi ant Šv.Pauliaus katedros, vieno įspūdingiausių sostinės architektūros paminklų. Ši katedra buvo baigta statyti praėjus 44 metams po Didžiojo gaisro.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų