Greitai prabėgo dvi savaitės velykinių atostogų, kurias Londone studijuojanti alytiškė Ieva Makselytė praleido namie. Jau antrus metus ji – Kingstono universiteto filmų kūrimo specialybės studentė ir neabejoja, kad rado būtent savo kelią, o jos kūryba bus pastebėta.
Lietuvoje pasirodė per mažai galimybių
Kaip ir dauguma abiturientų, prieš dvejus metus pavasarį Ieva bendrojo priėmimo sistemoje LAMA BPO užpildė prašymą stoti bent į kelias Lietuvos aukštąsias mokyklas, tačiau kartu aktyviai ieškojo informacijos internete apie su kinu susijusias specialybes kitų šalių aukštosiose mokyklose. Atsigręžusi atgal ji pabrėžia: jokiu būdu nebuvo nusiteikusi prieš studijas Lietuvoje, tiesiog galimybės čia atrodė ribotos. Garso ir vaizdo operatoriai, režisieriai, scenaristai rengiami Muzikos ir teatro akademijoje, šios specialybės visai populiarios, o nemokamų vietų – vos po kelias, ir dar kursai renkami su metų ar daugiau pertrauka. Tai ką daryti, jei savo gyvenimo neįsivaizduoji be kino? Alytiškė I.Makselytė buvo viena iš jų, todėl Lietuvoje laimės nebandė.
Užpildžiusi prašymą į pietų Londone įsikūrusį Kingstono universitetą, abiturientė taip pat išsiuntė savo darbų portfolio ir netrukus sulaukė kvietimo atvykti į interviu. „Nuvažiavusi įsitikinau, kad sąlygos labai geros, puiki materialinė bazė, šiuolaikiška montavimo, filmavimo technika ir panašiai. Man kaip ir nebeliko abejonių, kad noriu čia studijuoti, tik reikia sulaukti kvietimo“, – prisimena Ieva.
Ne viskas buvo rožėmis klota
Londone studijuojanti alytiškė nemažai bendrauja su draugais, kurie meno specialybes pasirinko Lietuvoje. Kokie esminiai skirtumai krinta į akis? „Pirmiausia tai, kad stojant į Muzikos ir teatro akademiją egzaminas yra „baisu“, iš stojančiųjų reikalaujama meno istorijos žinių, o Kingstono universitete žiūrima į būsimo studento potencialą. Ką tu gali ir kokios yra tavo idėjos? Kiek esi keistas ir kitoks? Kiek žinai apie kiną, jo istoriją, esi filmų matęs – tas ne taip ir svarbu, juk prieš akis laukia studijos“, – pastebi Ieva. Antras skirtumas išaiškėjo jau studijų metu. Alytiškė nustebino Lietuvoje studijuojančius draugus, kai papasakojo, kad Kingstono universitete kino kūrimo specialybės studentai gali naudotis vaizdo kameromis, montažinėmis ir kita technika, kai tik to jiems reikia. Lietuvos kolegijose ir universitetuose apie tai belieka svajoti.
Tačiau ne viskas pirmais studijų metais Londone užsienietei studentei pasirodė taip jau rožėmis klota. Kalbos barjerą ji įveikė nesunkiai, bet pirmieji metai toli nuo namų buvo sunkūs. „Galvojau, kas čia dabar bus?? Bet kuo toliau dirbi, kuo daugiau to užsiėmimo atsiranda, realizuoji savo idėjas po truputį ir žiūri, kad gal jau kai kas ir stojasi į savo vietas?“ – pasakoja I.Makselytė. Įpusėjusi bakalauro studijas (Anglijoje jų trukmė yra treji metai), ji neabejoja, kad Londonas – tiesiog ideali vieta studijuoti meno specialybes, todėl visiems pataria ieškoti tokių galimybių, jei tik yra noro.
Būsimieji menininkai randa darbo
Studijas užsienyje renkasi nemažai lietuvių abiturientų, kuriems (ypač jų tėvams) labai svarbi materialinė šio pasirinkimo pusė. Netyla diskusijos, kur studijuoti pigiau – Lietuvoje ar užsienyje?
I.Makselytė atsako vienareikšmiškai – Lietuvoje. Londone net ir kukliam pragyvenimui mėnesiui studentui reikia mažiausiai 500 svarų sterlingų. Labai brangūs bendrabučiai, taigi dauguma nuomoja kambarius (nuoma ir komunaliniai mokesčiai į šią sumą įskaičiuoti). Mokslas taip pat mokamas – Ievai jis kainuoja apie pusketvirto tūkstančio svarų sterlingų per metus. Užsieniečiai studentai, kaip ir šios šalies piliečiai, gali gauti paskolą geromis sąlygomis ir sumokėti už mokslą. Šia galimybe pasinaudojo ir Ieva. Baigus studijas paskolą teks grąžinti atsižvelgiant į uždarbį, jei jis bus minimalus – grąžinti nereikės.
„Bent jau meninių specialybių studentams universitetas sudaro sąlygas susidėlioti paskaitų grafiką taip, kad užtektų laiko ir studijoms, ir darbui, tereikia gerai organizuoti laiką, ypač jei nebijai sutrumpinti nakties miego valandų. Dabar man jau pavyksta susirasti papildomo darbo, susijusio su specialybe, pafilmuoti renginius, sukurti reklamų. Vasarą taip pat planuoju dirbti“, – apie savo planus pasakoja I.Makselytė, prasitarianti, kad be mamos ir senelių pagalbos, žinoma, išsiversti būtų sunku, nors pasitaiko sėkmingų mėnesių, kai pati užsidirba beveik visą pragyvenimui reikalingą sumą.
Studijas sudaro 90 proc. praktikos
Ieva labai džiaugiasi savo studijomis, nes jos suteikia daug praktinių žinių, kaip sukurti filmą, pradedant scenarijaus rašymu, filmavimu, montavimu, prodiusavimu, garso ir vaizdo operatoriaus darbo specifika, tačiau nediktuoja, kurią šių sričių studentas turėtų rinktis. Kaip ir to, ar jis pasuks į avangardinių menų pusę, o gal rinksis komercinės reklamos kūrimą?
„Studijos išskirtinės tuo, kad suteikia visas galimybes išmokti praktiškai kurti kiną, bet kartu ir supratimą, kas yra menas ir su kuo jis valgomas. Čia neskirstoma kaip Lietuvoje, kad Muzikos ir teatro akademijoje – tai jau menas, o kitur – gal amatas, tiesiog viskas sutelkta į vieną studijų programą. Tavo reikalas, ką iš to pasiimsi ir kokiu keliu toliau pasuksi“, – sako I.Makselytė.
Tai, kad studijos akivaizdžiai orientuotos į praktiką, liudija ir paskaitų grafikas: per savaitę Ieva turi vos vieną teorijos (meno istorijos) paskaitą, kuri bendra kino, dizaino ir fotografijos studentams. Ateityje ji turės parašyti baigiamąjį šios disciplinos darbą, jau pasirinko temą „Herojaus portretas posovietiniame kine“. Ieva ir anksčiau draugavo su rašymu, šešerius metus lankė Jaunimo centro jaunųjų žurnalistų kursus, vadovaujamus Rūtos Jasionienės.
Parvažiavusi į Alytų pavasario atostogų, ji užsuko ir į „Alytaus naujienų“ redakciją, savo mokytojai atnešė skanių lauktuvių – pačios keptų sviestinių sausainių. Jaunųjų žurnalistų kursuose įgytos žinios jai labai pravertė atliekant scenarijaus rašymo užduotis. Kaip pati Ieva juokavo, nors čia iš pat pradžių viskas buvo aišku.
Naujausias filmas – apie lietuvių imigrantus Londone
Paklausta, koks kino žanras ir tematika šiuo metu jai artimi, I.Makselytė sako ilgai eksperimentavusi su įvairiomis kino formomis ir žanrais, labai susidraugavusi su eksperimentiniu kinu. „Tačiau, rimčiau prisilietusi prie vaidybinio filmo ir konkrečiai – režisūros, nenoriu žvelgti atgal. Ir nors filmuojant savo pirmą vaidybinį filmą teko dirbti kaip niekad sunkiai, režisuodamas personažus privalai įsigilinti į žmogaus psichologiją, ypač pirmaprades jos subtilybes. Naujausias mano filmas – trumpa ir šiek tiek siurrealistinė istorija apie poetą, mėginantį nugalėti nepasitikėjimą savimi“, – pasakoja pašnekovė.
Ji sako vis dažniau besisemianti įkvėpimo iš lietuvių ar Rytų Europos rašytojų ir pastebinti, kad tampa vis artimesnė lietuviška tematika, aktualijos. Naujausias jos filmas pasakos apie du lietuvių imigrantus Londone ir bus persmelktas ironijos bei absurdo humoro. Studentė džiaugiasi, kad bendramoksliams Londone neteko aiškinti, kur yra Lietuva, o apie šią šalį britai vis dažniau sužino pažindami ne tik nekvalifikuotus darbus dirbančius, bet ir studijuojančius, sėkmingai save realizuojančius lietuvius.
Pačios I.Makselytės planuose šiuo metu ne vien Lietuva, Anglija ar Europa, bet ir Kinija, nes norėtų prisiliesti ne tik prie vakarietiško kino.
Kingstono universiteto studentė Ieva Makselytė perduoda linkėjimus alytiškiams abiturientams, kurie šiuo metu svarsto, kur studijuoti: „Linkiu nebijoti daryti gyvenime to, ką tikrai norite. Žinau, kad galbūt ir mano specialybė – kinas – nėra ypač praktiška, bet tikrai įmanoma pasiekti daug, jeigu esi ambicingas ir nebijai dirbti. Tikiu, kad tada tikrai seksis geriau nei tam, kuris pasirinks populiarią specialybę, bet ne prie širdies, nors gal ir žadančią geresnį darbą. Londone sutikau ne vieną lietuvį, kuris labai daug pasiekė menuose, nors neturi įtakingų pažinčių ar turtingų tėvų. Ir, žinoma, ieškoti informacijos, kur studijuoti, neapsiriboti Lietuva. Šios informacijos jums niekas nesuteiks, taigi reikia nebijoti patiems rasti savo kelią. Linkiu tikėti, kad viskas įmanoma!“
Saulė PINKEVIČIENĖ
