Dėl finansų lyderio titulo varžosi keli didžiausi pasaulio miestai, pasižymintys itin palankiomis sąlygomis verslo plėtrai ir patrauklia geografine padėtimi. Šiuo metu titulas priskiriamas Londonui, tačiau prognozuojama, kad šiemet Didžiosios Britanijos sostinei pagrindines pozicijas teks užleisti Niujorkui. Be to, ant kulnų lipa sparčiai besivystančių Azijos valstybių didmiesčiai, konkrečiai Honkongas ir Singapūras.
Britanijoje esantis Ekonomikos ir verslo tyrimų centras (CEBR) neseniai savo ataskaitoje pareiškė, kad iki 2015 metų Honkongas aplenks Londoną, jei ir toliau išliks tos pačios darbo vietų mažinimo tendencijos ir verslas bus perkeliamas į Rytus.
„Didžioji dalis šio poslinkio neišvengiama, nes tai yra besikeičiančios pasaulio ekonomikos geografijos rezultatas“, – tyrimo rezultatus komentavo CEBR vadovas Douglasas McWilliamsas.
Londono nuosmukis
Šio amžiaus pradžioje pagal finansų srities darbo vietų skaičių Londonas pirmavo tarp kitų finansų centrų. Miesto stiprybė buvo palanki geografinė padėtis tarp Rytų ir Vakarų, istorinis bankų sistemos tvirtumas, išsilavinusi darbo jėga ir vyriausybės dėmesys finansinių paslaugų augimui skatinti.
Tačiau po pasaulinės finansų krizės Britanijoje įsikūrusių finansinių kompanijų veiklą suvaržė sugriežtinta kontrolė ir priežiūra, visuomenės pasipiktinimas prieš krizę ir per ją vykdyta neatsakinga veikla. Be to, įmonių pajamas smarkiai sumažino prasidėjusi euro zonos skolų krizė.
Šiais metais nepavyko išvengti ir nemalonių skandalų, kurie smarkiai pakenkė bankininkystės sektoriui. Nesibaigiantis triukšmas dėl manipuliacijų vidutinėmis tarpbankinėmis palūkanų normomis (LIBOR) palietė bankus „Barclays“, HSBC ir „Royal Bank of Scotland“. Pinigų plovimu Irano klientams buvo apkaltinti visi minėti šalies bankai, taip pat bankas „Standard Chatered“.
Atsisveikina su premijomis
Nemaža dalis Londono finansų centre dirbančių darbuotojų jau buvo priversti atsisveikinti su dosniomis premijomis. Be to, vis dažniau girdime pranešimų apie ketinimus mažinti darbo vietas.
CEBR duomenimis, 2011 metais finansų sektoriuje dirbančių asmenų vidutinės premijos siekė 6,74 tūkst. svarų sterlingų (28,7 tūkst. litų) ir tai jau buvo mažiausias lygis nuo 2004 metų. Šiais metais prekyba akcijomis Londone smuko 20 proc., o finansų įmonėms kaupiant savo turtą krito ir pajamos, gaunamos iš susijungimo ir įsigijimo sandorių. CEBR prognozuoja, kad bendras premijų fondas sudarys 1,6 mlrd. svarų sterlingų (6,8 mlrd. litų). „Labiausiai dėl to pralaimi mokesčių surinkėjai, kurie iš šių premijų paprastai uždirba daugiau nei darbuotojai“, – aiškino D. McWilliamsas.
Jo skaičiavimu, šiais metais Londono finansų sektorius Britanijos biudžetą turėtų papildyti 40 mlrd. svarų sterlingų (172 mlrd. litų).
Azijos iškilimas
Sparčiai augančioms Azijos rinkoms pavyko pritraukti kritinės masės ir tai leido joms išplėtoti funkcijas ir paslaugas, kurios iki tol buvo teikiamos išskirtinai Vakarų valstybėse. Vis dėlto pagrindinė poslinkio į Rytus priežastis, anot CEBR, yra labiau dinamiškas Azijos ekonomikų augimas ir dėl to sukurta milžiniška finansinių paslaugų paklausa.
„Honkongas, kurio finansų sektorius sudarė vos pusę Londono lygio, vos per dešimtmetį aplenks Londoną. Tai tiesiog stulbinama“, – komentavo CEBR ekonomistas ir šios ataskaitos autorius Robas Harbronas.
Ataskaitos autorių teigimu, kontrolės priemonėmis susaistyti Vakarų finansų centrai pamažu atsiliks nuo Azijos didmiesčių. „Honkongą smarkiai kilstels Kinijos juanio internacionalizacija, – komentavo D. McWilliamsas. – Šį poslinkį dar labiau pagreitina trumparegiška ir pernelyg griežta kontrolė, per didelis apmokestinimas ir bankininkų kritika.“
Rusijos ambicijos
Ne taip toli į rytus dar vienas miestas pretenduoja įsitraukti į finansų milžinų lenktynes. Spalio pabaigoje Maskvos meras Sergejus Sobianinas pareiškė, kad Rusijos sostinė sieks tapti viena iš labiausiai klestinčių inovacijų miestų pasaulyje. Šiam tikslui pasiekti Maskva pasitelkia miesto prieigose esantį Skolkovo inovacijų centrą, kur, pasak mero, per metus sukuriama produktų, kurių vertė siekia 5 mlrd. JAV dolerių (13,5 mlrd. litų).
Nepaisant pareiškimų liberalizuoti rinką, bandymų sėkmingai įgyvendinti privatizacijos programą ir pastangų suvilioti kuo daugiau užsienio investuotojų Rusija vis dar nėra laikoma patrauklia verslui. Pasaulio banko verslo sąlygų indekse „Doing Business“ šalis užima 120 vietą iš 183 valstybių. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi ambicingų planų – iki 2018 metų pasiekti 20-uką.
Norint tai pasiekti reikia ne tik sukurti palankią verslui platformą, tačiau ir atrasti būdą sustabdyti milžinišką kapitalo nutekėjimą iš šalies. Šiuo metu Rusijos vertybinių popierių leidėjai dėl suvaržymų šalies viduje ir palankesnių sąlygų užsienyje mieliau savo veiklą vykdo Londone.
Analitikai pažymi, kad vertybinių popierių rinkoje Rusija dar turi pasitempti plėtodama vietos investuotojų bazę. Palyginti su kai kuriomis Vakarų valstybėmis, Rusijos draudimo sektorius yra labai jaunas, bendri fondai kur kas mažesni, o savanoriški indėliai į pensijų fondus vis dar ankstyvos stadijos.
Dėl šių priežasčių vertybinius popierius norinčios išleisti vietos kompanijos priverstos tai daryti Londone. Nors pastebima ženklų, kad naujos kartos investuotojai domisi Maskva, Rusijos siekius tapti pasauliniu finansų centru galima apibūdinti posakiu: „Vienas žingsnis į priekį, du atgal.“
FAKTAI: Londono finansų centras
Londono finansų centre savo biurus turi daugiau kaip 500 pasaulio bankų
CEBR skaičiavimu, šiais metais Londono finansų sektoriaus darbuotojams bus išmokėta 1,6 mlrd. svarų sterlingų (6,8 mlrd. litų) premijų
Prognozuojama, kad pagal finansų sektoriuje dirbančių asmenų skaičių iki 2015 metų Honkongas aplenks Londoną
CEBR duomenimis, 2011 metais finansų sektoriuje dirbančių asmenų vidutinės premijos siekė 6,74 tūkst. svarų sterlingų (28,7 tūkst. litų)
„Oxford Economics“ prognozuoja, kad 2013 metais Londono BVP augimas sieks 2,4 proc.
