„Iš pradžių iš griovio išlindo stambus gyvūnas, galvojau, kad tikrai koks briedis. Vik aukštyn jis kilo grioviu, siluetas vis nepanašėjo į briedį. Tada visu grožiu iš griovio išlindo lokys ir tik tada pastebėjau, kad tai tikrai šis gyvūnas“, - TV3 pasakojo biologė.
Moteris sako, jog pirmiausias jausmas išvydus gyvūną buvo nuostaba. „Matai gyvūną ir galvoji, ar tikrai jį matai, ar čia realybė“, - juokėsi R.Mackevičienė.
Kaip pranešė Lietuvos edukologijos universitetas, ankstyvą gegužės 15 dienos rytą LEU lektorė Renata Mackevičienė su vyru Lietuvos ornitologų draugijos nariu Marijonu stebėjo paukščius. Tuo metu iš Inklėriškių miško per kanalizuotą Cirvijos upeliuką perbrido stambus gyvūnas. Gamtininkai iš pradžių pamanė, kad tai briedis arba šernas, tačiau tai buvo lokys.
„Jis gal iš pradžių ir ramiau perbrido upeliuką, griovį, bet greičiausiai mus užuodė ir tada bėgo per atvirą plotą“, - sakė moteris.
Lietuvos gamtininkas Tadas Ivanauskas yra rašęs, kad paskutinis lokys Lietuvoje nušautas 1883 metais. Ši rūšis yra įtraukta į išnykusių ar galbūt išnykusių gyvūnų kategoriją. Į Lietuvą lokiai kartais užklysta iš Latvijos ar Baltarusijos.
Nors tikimybė sutikti lokį menka, gamtininkas pabrėžė, kad jį pamačius reikėtų neišsigąsti, nebėgti. Kadangi žvėris gali būti užsiėmęs, ieškoti maisto ir neišgirsti artėjančio žmogaus, todėl reikėtų imti garsiau kalbėti: supratęs, kad žmonės netoliese, lokys pats stengsis pasitraukti.
1967 metais lokys pastebėtas Alytaus, 1968 metais – Varėnos rajonuose, 1975 metais vienas matytas Biržų girioje, o 1982 metais Ukmergės rajone, 2009 metais – Švenčionėlių medžiotojų būrelis pastebėjo lokio pėdsakus Labanoro girioje. Prieš šešerius metus šalia Vilniaus, Lavoriškių pasienio ruože, valstybinės sienos apsaugos pareigūnai užfiksavo į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos vedančius stambaus žvėries pėdsakus. Mokslininkai patvirtino, kad tai rudojo lokio pėdsakai. Prieš 15 metų pėdsakai buvo matyti net Vilniaus miesto ribose, už Žaliųjų ežerų.
