Kovo 11 d. 11.45 val. LNK rodys žurnalistės Gražinos Sviderskytės valandos trukmės projektą “Šimtmečio kontrabanda. Paskutinis reisas”. Vienu sykiu bus parodytos trys dalys, kuriose tiriama mįslinga, intriguojanti Mykolo Žilinsko biografijos ir jo kolekcijos istorija.
Istorija, neturinti lygių
Mykolas Žilinskas (1904-1992) buvo prieškario Lietuvos saugumo skyriaus, vėliau Vyriausybės kanceliarijos vadovas. Persekiojamas NKVD, pabėgo į Vokietiją, gyveno Danijoje, Prancūzijoje, tačiau didžiąją dalį praleido Vakarų Berlyne. Sukaupęs milžinišką meno vertybių kolekciją, buvo vadinamas turtingiausiu lietuvių išeiviu. Kadangi kolekcijoje yra net apie 1700 paveikslų, jos vertę iki šiol sunku įvertinti pinigais.
Tarybiniais metais M. Žilinskas nusprendė savo turtus padovanoti Lietuvai, tačiau tai atrodė neįmanoma: nei M. Žilinskas, nei Lietuva nemokėjo už vertybių išvežimą mokesčių ir netvarkė kitų formalumų - tai pernelyg brangu. Nelegaliai gabenamas lobis galėjo “nutekėti” į saugyklas tranzito šalyse ar galiausiai Maskvoje. Be to, M. Žilinskas gyveno it po padidinamuoju stiklu, jį sekė KGB ir kitos specialiosios tarnybos. Ir vis dėlto, atlikus kone šimtą reisų Vakarų Berlynas - Vilnius, jo kolekcija buvo pargabenta.
“Kontrabandininkų” keliais
Du likę kolekcijos gabentojai pirmąsyk atviriau pasakoja apie tai, kaip daugiau nei du dešimtmečius vyko nelegalus vertybių gabenimas. Bus parodytas dar niekur nerodytas, prieš 15 metų Berlyne filmuotas M. Žilinsko interviu. Tyrimas pagrįstais ir slaptais šaltiniais: keli liudininkai, papasakoję apie šios operacijos užkulisius, liks nežinomi.
Unikalūs yra Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus R. Budrio pasakojimai, nufilmuoti sekant senuoju maršrutu Berlyne: nuo prabangios M. Žilinsko vilos buvusiame Vakarų sektoriuje iki geležinkelio stoties rytiniame. Žiūrovų laukia staigmena: su patyrusiu muziejininku filmavimo grupė patyrė to paties adrenalino, kurį jausdavo kolekcijos gabentojai. Ne veltui projektas pavadintas “paskutiniu reisu”. Apleistoje M. Žilinsko palėpėje šis tas dar buvo likę…
Pirmojo projekto sėkmė
Ketverius metus vedusi LNK “Žinias” ir kūrusi reportažus, G. Sviderskytė šį sezoną ėmėsi istorinių tyrimų bei dokumentikos. Lapkritį buvo parodytas taip pat valandos trukmės dokumentinis filmas “Uragano” kapitonas”. Ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje bei Didžiojoje Britanijoje filmuotas darbas susilaukė itin palankių vertinimų Lietuvoje ir užsienyje. Šiuo metu G. Sviderskytė rašo to paties pavadinimo knygą. Ją ketinama išleisti šių metų pabaigoje.
Vėl filmuota užsienyje
M. Žilinsko istorijos tyrimas buvo pradėtas iškart po “Uragano” kapitono” premjeros ir truko beveik du mėnesius. Parašius scenarijų, vyko filmavimai - šįkart Lietuvoje ir Vokietijoje (operatorius - Marius Komičius, daug filmavęs ir “Uragano” kapitonui”).
Sena paslaptis atskleista?
Tirti M. Žilinsko istoriją G. Sviderskytė buvo sumaniusi dar prieš metus. Tuomet ji kūrė apybraižą, kurioje pirmąsyk buvo nufilmuotas Arkikatedros lobynas. Apie lobyną pasakoję žmonės prasitarė, kad ne mažiau intriguojanti yra ir M. Žilinsko kolekcijos pargabenimo istorija. Tačiau tuomet jie nukirto, kad kalbėtis per anksti.
Nuojauta sakė, kad būta nepaprastos istorijos: juk Kauno centre stovi didžiulė M. Žilinsko dailės galerija, kurioje - apie 1700 šimtus paveikslų, o kaip jie čia atsidūrė - kažkodėl nutylima.
Šįkart grįžusi prie temos žurnalistė buvo maloniai nustebinta: svarbiausieji liudininkai pagaliau prabilo. Pavyko darbą padaryti M. Žilinsko gimimo 100-mečio jubiliejui, galerijos atidarymo 15-osioms metinėms. Bet kodėl paslaptis taip ilgai saugota? Kas slypi po šia, anot liudininkų, “didžiąja epopėja”? Istorikai atsakymo neturi…
LNK
