Rinkos dalyviai prognozuoja, kad šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje artimiausiais metais didės.
Jų manymu, pernai jos dalis siekė 17,8 proc., o šiemet ji augs iki 18,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktas 21-asis šalies ekonomikos tyrimas parodė, kad rinkos dalyvių lūkesčiai apie šešėlinę ekonomiką pablogėjo - prieš pusmetį jie manė, kad šiemet šios ekonomikos dalis sieks 17,3 procento.
„Nepaisant to, kad sumažėjo gyventojų pajamų mokestis, yra veiksnių, galinčių padidinti šešėlinės ekonomikos mastą", - antradienį spaudos konferencijoje sakė LLRI vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas.
Anot jo, tokie veiksniai - nuo sausio padidėjusius alkoholio, nuo kovo - tabako akcizai, taip pat nuo šių metų liepos 1-osios pabrangsiantys verslo liudijimai.
„Kuomet ekonomika sulėtėja, laikai yra truputį blogesni, padidėja ir paskatos dalies pajamų nedeklaruoti", - teigė Ž. Šilėnas.
Tyrimo dalyviai prognozuodami galėjo atsižvelgti ir į pastaruoju metu suaktyvėjusius planus keisti gyventojų pajamų mokesčio sistemą ir didinti mokesčių naštą.
Atsakydami, kas lemia šešėlinę ekonomiką tiesiogiai įtakojantį atlyginimų „vokeliuose" dalies mažėjimą, daugiausiai ekspertų (24 proc.) įvardijo didesnę valdžios įstaigų kontrolę, 18,7 proc. - mažėjančią mokesčių naštą, 12 proc. - darbo jėgos trūkumą ir konkurenciją dėl darbuotojų.
Tyrime dalyvavo 42 ekspertai, daugiausiai - įvairių įmonių vadovai ir vyriausieji finansininkai.
Ankstesnių LLRI tyrimų duomenimis, 2004-2006 metais šešėlinės ekonomikos dalis sudarė 21 procentą.
