Šiuo metu dėl leidimo susijungti įmonės į Konkurencijos tarybą turi kreiptis, jei jų bendros pajamos per paskutinius metus siekė 50 mln. litų. Latvijoje ši riba yra 35,5 mln. eurų, Lenkijoje – 50 mln. eurų.
„Lietuvoje taikoma riba yra neproporcingai griežta. Įstatymai privalo taikytis prie pasikeitusios situacijos. Dabartinę informavimo ir leidimo susijungti ribą būtina didinti bent jau iki kaimyninės Latvijos dydžio – 35,5 mln. eurų“, – sako LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.
1999 m. buvo nustatyta 30 mln. litų informavimo apie koncentraciją riba. 2012 m. ji buvo pakelta iki 50 mln. litų. 1999 m. šimtojoje vietoje esanti įmonė turėjo 37 mln. litų apyvartą, o 2013 m. šimtojoje vietoje esanti įmonė uždirbo jau 164 mln. litų. 1999 m. 50 mln. litų ribą viršijo 77 įmonės, o 2013 m. Lietuvoje veikė net 275 įmonės galinčios viršyti šią ribą per 9 mėnesius.
LLRI vertinimu, tokia žema informavimo apie koncentraciją riba apsunkina ūkio subjektų veiklą ir plėtrą. Įmonės ruošia Konkurencijos tarybai reikalingą medžiagą, moka nustatytą rinkliavą valstybei, kuri priklausomai nuo įmonių apyvartos gali būti nuo 5 600 iki 11 200 litų. Taip pat negali įgyvendinti planuoto susijungimo ir gauti planuotos naudos, kol laukia leidimo išdavimo.
Šiuo metu kaip tik svarstomi Konkurencijos įstatymo pakeitimai, kuriais iš litų į eurus konvertuojamos informavimo apie koncentraciją ribos.
„Skaičiai rodo, kad nei 50 mln. litų, nei svarstoma 15 mln. eurų riba neatitinka šalies ūkio augimo tempų per pastaruosius 12 metų. Dabar vykstantis informavimo apie koncentraciją ribos konvertavimas iš litų į eurus yra puiki galimybė jas padidinti“, – teigia LLRI jaunesnysis ekspertas Dominykas Šumskis.
Vertinant konkurencijos priežiūrą Lietuvoje pastaraisiais metais (2009–2013 m.), pastebima, kad didžiausią nutarimų kiekį sudaro nutarimai dėl įmonių susijungimo. Nustatytų pažeidimų ar draudimų įmonėms susijungti skaičiai išlieka maži.
