„ES šalių patirtis nerodo, kad padidinus elektroninių atsiskaitymų kiekį šešėlinė ekonomika ima trauktis. Todėl ir kovoti reikėtų su tikrosiomis šešėlinės ekonomikos priežastimis, tokiomis kaip aukštas mokesčių ir žemas pragyvenimo lygis, o ne grynųjų naudojimu. Statistiniai duomenys rodo, kad Europos valstybėse, kuriose per pastaruosius 10 metų elektroniniai atsiskaitymai auga greičiausiai, šešėlinės ekonomikos nemažėja sparčiau“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertas Vytautas Žukaukas.
Bulgarijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje 2003–2012 metais elektroninių pervedimų skaičius augo sparčiausiai. Jose vienam gyventojui tenkantis elektroninių atsiskaitymų skaičius išaugo net 373 proc., tačiau šešėlinė ekonomika šiuo laikotarpiu sumažėjo tik 3,3 proc. punkto. Tuo tarpu Portugalijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje ir Prancūzijoje, kuriose šiuo laikotarpiu elektroninių pavedimų skaičius augo lėčiausiai, šešėlinė ekonomika vidutiniškai mažėjo sparčiau, t. y. 3,6 proc.
Statistinė analizė rodo, kad elektroninių atsiskaitymų kiekis ir šešėlinės ekonomikos dydis yra susiję, tačiau tai – ne priežasties-pasekmės ryšys. Pasak eksperto, tiek elektroninių atsiskaitymų populiarumą, tiek šešėlinės veiklos paplitimą lemia šalies ekonominis išsivystymas.
„Skandinavijos, Vakarų Europos šalyse didesnės žmonių pajamos reiškia mažesnes paskatas dalyvauti šešėlyje. Tas pats didesnis ekonominis išsivystymas lemia ir dažnesnį atsiskaitymą negrynaisiais pinigais – ten gyventojai labiau pasitiki bankais, pripratę prie įvairesnių atsiskaitymo būdų. Todėl nors šešėlio sumažėjimas lemia mažesnį grynųjų pinigų poreikį, tačiau dirbtinas, valdžios, o ne žmonių pasirinkimo nulemtas elektroninių atsiskaitymų augimas neves prie šešėlinės ekonomikos mažėjimo“, – teigia V. Žukauskas.
LLRI vertinimu, atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimas atima iš žmonių teisę atsiskaityti jiems priimtiniausiu būdu ir verčia žmones naudotis elektroniniais pavedimais, kurie papildomai kainuoja.
„Jei elektroniniai pavedimai yra tikrai patogiausi, pigiausi ir saugiausi, tai turi paaiškėti žmonių pasirinkimu, o ne prievarta. Ribojimas gali padidinti žmonių išlaidas, žmonės bus tiesiog priversti naudotis elektroninėmis paslaugomis, o jos – kainuoja. Tai apsunkins atsiskaitymą už prekes ir paslaugas savaitgaliais. Daug žmonių Lietuvoje pragyvena iš naudotų automobilių pardavimo į Rytus. Kaip jiems legaliai vykdyti prekybą, jei atsiskaitymai grynaisiais tampa neteisėti?“, – klausia V. Žukauskas.
Grynųjų ribojimas paveiks tuos, kurie jau laikosi įstatymų ir veikia legaliai, tačiau beveik nepaveiks tų, kurie dalyvauja šešėlyje.
„Juk naujas reguliavimas nepaskatins laikytis įstatymų tų, kas užsiėmė „vokeliais“, kontrabanda ar pajamų neapskaitymu. Jie šių įstatymo nesilaikė ir anksčiau. Grynųjų ribojimas nepažabos ir nelegalios prekybos kontrabandinėmis cigaretėmis, alkoholiu ar kuru, – teigia V. Žukauskas. – Tie, kas pardavinėjo nelegalias cigaretes tarpuvartėje, staiga neįsidiegs kortelių skaitytuvų.“