13 mėnesių ir 11 dienų trukusį Rolando Pakso prezidentavimą antradienį pabaigė Seimas. Per pirmąjį Europoje apkaltos Prezidentui procesą už kelis šiurkščius Konstitucijos pažeidimus ir priesaikos sulaužymą R. Paksas buvo atstatydintas.
Tai trečias kartas politiko karjeroje, kai jis buvo priverstas palikti postą - šiuo atveju patį aukščiausią Lietuvos valdžios postą. Prezidento pareigose R. Paksui pavyko išsilaikyti ilgiausiai, tačiau iš 13-os prezidentavimo mėnesių daugiau kaip 5 užėmė skandalas.
Savo paskutiniame, dar kaip Prezidento kreipimesi į Lietuvos žmones R. Paksas tikino esąs sistemos auka ir žadėjo neatsisakyti savo siekių dėl kurių ėjo į Prezidentus.
"Visada kovosiu prieš tikrąsias, o ne išgalvotas grėsmes valstybės nacionaliniam saugumui. Kovosiu prieš žmonių nuskurdinimą, korupciją, vis didėjantį turtinį atotrūkį, ES lėšų grobstymą, narkomaniją ir narkomafiją, organizuotą nusikalstamumą, savanorišką dėl nepakeliamo vargo Lietuvos žmonių tremtį į svetimus kraštus", - sakė paskutiniame kreipimesi Prezidentas.
Politikos apžvalgininkai paskutinę R. Pakso kalbą tautai įvertino kaip paraišką naujiems Prezidento rinkimams.
Dalyvavimas naujuose Prezidento rinkimuose būtų vertintinas kaip ketvirtasis R. Pakso bandymas "pakilti iš pelenų", tačiau galimybę juos laimėti kai kurie politologai laiko labai menka. Tačiau ir 2002 metų Prezidento rinkimuose R. Paksas nebuvo laikytas pavojingu varžovu.
Birželio mėnesį 48 gimtadienį švęsiantis R. Paksas į politiką įsitraukė 1997 metais. Pradėjo šią veiklą kaip Vilniaus miesto tarybos narys, kai per savivaldybių rinkimus į sostinės Tarybą buvo išrinktas pagal Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) sąrašą. Tapo Vilniaus miesto meru, vadovavo Lietuvos savivaldybių asociacijai.
1999 metais R. Paksas, tuomet dar konservatorių deleguotas į Ministrus Pirmininkus, Vyriausybei vadovavo vos penkis mėnesius. Iš šių pareigų atsistatydino, atsisakęs pasirašyti Lietuvai nepalankias sutartis su JAV kompanija "Williams International" dėl "Mažeikių naftos" akcijų pardavimo. Tuomet R. Paksas tapo nepageidaujamas ir Konservatorių partijoje. Jis atsistatydino iš partijos valdybos pirmininko pareigų ir lapkričio mėnesį pasitraukė iš pačios Konservatorių partijos.
Atsistatydinęs iš Vyriausybės vadovo posto, R. Paksas dirbo Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus patarėju, įgaliotuoju atstovu specialiesiems pavedimams.
Likusį be partijos ir aukšto valstybinio posto R. Paksą ir jo bendražygius pakvietė tuomet neįtakinga Eugenijaus Gentvilo vadovaujama Liberalų sąjunga. R. Paksui buvo pasiūlytas Lietuvos liberalų sąjungos pirmininko postas. 1999 metų gruodžio mėnesį jis ir buvo išrinktas Liberalų sąjungos vadovu.
2000 m. spalio 8-ąją vykusiuose Seimo rinkimuose Antakalnio vienmandatėje rinkimų apygardoje R. Paksas buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, o spalio 26 dieną Seimas pritarė Prezidento pateiktai R. Pakso kandidatūrai skirti jį vienuoliktosios Vyriausybės vadovu.
Antrasis R. Pakso premjeravimo laikotarpis po septynių mėnesių taip pat baigėsi atsistatydinimu. 2001-ųjų birželį žlugus Prezidento V. Adamkaus inicijuotai Naujosios politikos koalicijai, R. Paksas apkaltintas nesugebėjimu dirbti komandoje, partnerystės su socialliberalais griovimu ir buvo priverstas atsistatydinti iš Ministro Pirmininko pareigų. Netrukus jis neteko ir liberalų paramos bei sąjungos vadovo posto. Kartu su savo šalininkais R. Paksas pasitraukė iš Liberalų frakcijos Seime bei tapo savo suburtos Nepriklausomos frakcijos nariu (dabar - Liberalų demokratų frakcija).
2002-ųjų kovą R. Paksas su bendraminčiais įkūrė Liberalų demokratų partiją, buvo išrinktas jos pirmininku ir iškeltas kandidatu Prezidento rinkimuose.
Per 2003 metų sausio 5-ąją vykusį Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų antrąjį turą R. Paksas išrinktas septintuoju nuo Lietuvos nepriklausomos valstybės sukūrimo 1918 metais ir trečiuoju nuo Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais Prezidentu. Antrajame rinkimų ture R. Paksas gavo 54,15 proc. rinkėjų balsų. Jo varžovas, kadenciją baigęs Prezidentas V. Adamkus - 44,83 proc. balsų.
Dabar jau istorija tapęs R. Pakso kelias į atstatydinimą prasidėjo 2003 metų spalio 30 d., kai Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas supažindino tuomet dar Prezidentą su VSD pažyma "Dėl negatyvių tendencijų, keliančių grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui".
Tą patį vakarą R. Paksas tai pavadino valstybės pamatų griovimu ir nešvariomis oponentų užmačiomis. VSD pažymoje R. Paksui nebuvo pateikta tiesioginių kaltinimų, tačiau konstatuota, kad jo aplinkos žmonės patenka į "asmenų, kurie yra VSD ir NATO šalių specialiųjų tarnybų tyrimo objektas spektrą".
2003 m. lapkričio pradžioje Seimas sudarė specialią komisiją galimoms grėsmėms valstybės saugumui ištirti. Seimas taip pat kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas ištirti, ar Prezidentas išimties tvarka suteikdamas Lietuvos pilietybę prieštaringos reputacijos verslininkui Jurijui Borisovui, dosniausiai finansavusiam rinkimų kampaniją, nepažeidė Konstitucijos.
Gruodžio pradžioje Seimo specialioji komisija, kuriai vadovavo Aloyzas Sakalas nustatė kad dėl savo ryšių "Prezidentas R. Paksas buvo ir yra pažeidžiamas". Konstitucinis Teismas gruodžio pabaigoje konstatavo, kad, suteikdamas pilietybę J. Borisovui, Prezidentas R. Paksas pažeidė Konstituciją ir pilietybės įstatymą.
A. Sakalo komisijos išvados tapo pagrindu Seimui inicijuoti apkaltos procedūrą Prezidentui R. Paksui. Seimo specialioji apkaltos komisija, kurią sudarė teisininkai ir politikai, vasario 19 d. paskelbė 6 kaltinimus Prezidentui ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydama išvadų.
Kovo 31 d. Konstitucinis Teismas nustatė tris šiurkščius Konstitucijos pažeidimus Prezidento R. Pakso veiksmuose. Tai - pilietybės suteikimas savo rėmėjui J. Borisovui. Antrasis kaltinimas Prezidentui dėl Konstitucijos pažeidimo yra susijęs su valstybės paslapties išdavimu - sąmoningu leidimu J. Borisovui suprasti, jog jam yra taikomos operatyvinis stebėjimas. Konstitucinis Teismas taip pat nustatė, kad R. Paksas sau artimų žmonių turtiniais interesais darė įtaką akcijų perleidimui privatiems asmenims.
ELTA
