S. Briginas yra pripažintas kaltu įvykdęs administracinį nusižengimą – nors sprendimas po dviejų instancijų teismų sprendimų įsiteisėjęs, S. Brigino advokatas Vidas Vilkas BNS sakė, kad dar planuojama kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl proceso atnaujinimo.
„Taip, mes planuojame paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, byla nevieša. Manau, kad Aukščiausiasis Teismas turėtų priimti, nes nėra teismų praktikos dėl šio straipsnio taikymo, nėra daug tokių bylų, o kurios yra, jos pasibaigia pirmoje arba geriausia atveju apeliacinėje instancijoje. Manau, kad Aukščiausiasis Teismas turėtų panagrinėti tą klausimą dėl pažeidimo buvimo fakto“, – BNS sakė advokatas V. Vilkas.
S. Briginas VSD nuobaudos sulaukė šiemet sausį, po istorijos, kai buvęs ir dabar jau atleistas LKPB vyriausiasis tyrėjas Algimantas Martinkus 2021 metų lapkritį biuro patalpose slapta padarė garso įrašą, šio įrašo padarymo aplinkybes papasakojo per šiemet sausį surengtą spaudos konferenciją. Joje buvęs pareigūnas kaltino buvusius ir kai kuriuos esamus policijos vadovus neteisėtu oponentų sekimu.
„Vyksta teisminiai procesai, laukiame jų pabaigos“, – BNS patvirtino ir Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Biuro patalpose – slapti įrašai
VSD įspėjimą S. Briginui skyrė, nes nebuvo užtikrinta, jog patalpa, kurioje vyko pokalbis, nustatyta tvarka būtų patikrinta dėl vaizdą ir garsą fiksuojančių priemonių, taip pat pasigesta pažymėjimo, patvirtinančio, kad patalpa patikrinta dėl jos apsaugos nuo neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo.
Be to, VSD nusprendė, kad nebuvo užtikrinta tai, kad į įslaptinto posėdžio ar pasitarimo vietą nebūtų įnešami jokie prietaisai, skirti informacijos įrašymui ir prietaisai, galintys informaciją siųsti elektromagnetinėmis bangomis.
„Netgi vieno iš šių reikalavimų neužtikrinimas sudaro visas prielaidas kilti grėsmei įslaptintos informacijos saugumui“, – rašoma VSD nutarime.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. Briginas VSD nutarimą buvo apskundęs Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismams, tačiau abiejų instancijų teismai paliko galioti jam skirtą administracinę nuobaudą.
Apygardos teismui atmetus S. Brigino gynėjo skundą, sprendimas dėl nuobaudos vienam iš LKPB biuro vadovų įsiteisėjo.
Nuobauda – ir dariusiam įrašą A. Martinkui
Nuobaudos dėl slapta įrašyto pokalbio sulaukė ir A. Martinkus. VSD jį nubaudė už įslaptintos informacijos administravimo pažeidimus, jam taip pat buvo taikytas įspėjimas.
A. Martinkus, kaip ir LKPB viršininko pavaduotojas, VSD nutarimą skundė apylinkės teismui, tačiau šis taip pat paliko galioti nutarimą, konstatavęs, kad jis teisėtas ir pagrįstas.
Pagal Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtintas nuostatas, VSD yra įgaliotas vykdyti administracinę teiseną dėl nusižengimų, numatančių atsakomybę už įslaptintos informacijos administravimo ar apsaugos reikalavimų pažeidimą. Jei toks pažeidimas sukėlė ar galėjo sukelti grėsmę įslaptintos informacijos saugumui, už tai gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų.
A. Martinkus sausio pabaigoje kreipėsi į Seimo vadovybę, prašydamas ištirti, jo teigimu, esamų ir buvusių policijos vadovų inicijuotus neteisėtus kriminalinės žvalgybos veiksmus kitų pareigūnų atžvilgiu.
Kaltinimai – LKPB vadovybei
Buvęs LKPB darbuotojas buvusius aukštus pareigūnus kaltino, kad šie esą kovodami dėl įtakos jam nurodė be pagrindo sekti tuometinį Valstybės apsaugos sienos tarnybos (VSAT) vadą, dabartinį policijos generalinį komisarą Renatą Požėlą, tuometinį Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, tuometinį Kauno apskrities policijos viršininką Darių Žukauską, Seimo narį ir vėliau aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, parlamentarą Artūrą Skardžių ir kitus.
Buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovo pavaduotojas Andžejus Roginskis kaltintas esą nurodęs A. Martinkui melagingai susieti Palangos gelbėtojų stoties vadą Joną Pirožniką su Kauno „Kamuolinių“ grupuote, taip inicijuojant kriminalinę žvalgybą.
Policijos departamentas atmetė buvusio pareigūno kaltinimus, pabrėždamas, kad jie „neatitinka tikrovės“.
A. Martinkus nuo 2002 metų dirbo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuotų nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos vyriausiuoju tyrėju.
Generalinė prokuratūra, iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto gavusi A. Martinkaus persiųstą medžiagą, vasarį pakartojo nematanti pagrindo imtis tyrimo dėl buvusio pareigūno metamų kaltinimų policijai neteisėtu sekimu.
Prašė parlamentinio tyrimo
Buvęs pareigūnas savo rašte parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen prašė inicijuoti parlamentinės komisijos sudarymą dėl galbūt neteisėtų kriminalinės žvalgybos tyrimų.
Jis taip pat prašė tirti, jo teigimu, neteisėtus kai kurių buvusių ir esamų policijos vadovų veiksmus: buvusio Lietuvos kriminalinio policijos biuro vadovo Rolando Kiškio, buvusio jo pavaduotojo A. Roginskio, buvusio Imuniteto tarnybos vado, dabartinio teisingumo viceministro Elano Jablonsko, taip pat dabartinio biuro viršininko pavaduotojo Sauliaus Brigino, aukštų pareigūnų Gintaro Gečėno, Ginto Venclovo.
Tuo metu Policijos departamentas teigė, buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnas A. Martinkus buvo atleistas iš tarnybos dėl ryšių bei informacijos nutekinimo asmenims, siejamiems su organizuotu nusikalstamumu, taip pat dėl kriminalinės žvalgybos teisės aktų, veiklos ir procedūrų reglamentuojančių kriminalinę žvalgybą, policijos tarnybinės informacijos naudojimą, pažeidimų.
