LKL prezidentas Remigijus Milašius portalui tv3.lt sakė, kad arbitrų darbą finale vertina neblogai: „Jie patiria didelį psichologinį spaudimą. Pasitaiko klaidelių, bet jų neišvengia ir kitų šalių Ispanijos, Graikijos ar kitų, arbitrai teisėjaudami savo čempionatuose“.
LKL direktorius, buvęs vienas geriausių Europos teisėjų Romualdas Brazauskas atsisakė vertinti teisėjų lygį finale. Jis tai teigė padarysiąs po sezono.
TV3.lt plačiau pakalbino LKL teisėjų vadovą Algimantą Pavilonį.
– Kaip vertinate arbitrų darbą LKL finalo serijoje?
– Jie teisėjauja gerai. Finale darbuojasi geriausi šalies arbitrai. Jie daro klaidų, bet jų nėra daug. O šiurkščių klaidų teisėjai finale apskritai nepadarė.
– Kokios teisėjų klaidos?
– Pagrindinės tos, kurios susijusios su krepšininkų kontaktais ir jų lygio interpretacijomis. Tai yra labai sudėtingas dalykas. Ši problema, kai sprendžiama kuris kontaktas yra pražanga, o kuris – ne, egzistavo ir egzistuos visada. Svarstyklėmis kontakto stiprumo nepasversi. Čia visada veiks žmogiškasis faktorius. Kartais stipresni kontaktai praleidžiami, o silpnesni be reikalo fiksuojami.
Labai svarbu, kad teisėjai vienodai traktuotų kontaktus. Klaidų pasitaiko, nes kai kurie žaidėjai gudrauja, vaidina, be to, arbitrais kartais užsižiopso. Kartais net ir menkesnį kontaktą reikia traktuoti kaip taisyklių pažeidimą, jei yra pavojus, kad tarp krepšininkų kils konfliktas. Arba menką kontaktą reikia švilpti, kai, tarkim, žaidėjas yra prie šoninės linijos, jį varžovas vos vos pastumia ir šis atsiduria užribyje.
– Kodėl arbitrai kartais pro pirštus žiūri į žaidėjų vaidybą?
– Ne kiekvienas vaidybos elementas yra techninė pražanga. Jei teisėjai fiksuotų visą vaidybą, nebūtų kada žaisti krepšinio. Tada tik būtų metamos baudos.
– K. Lavrinovičiui trečiajam mače buvo skirta pražanga, kai jis atakuodamas iš toli ištiesė koją į priekį ir griuvo. Žinoma, jis manė, kad teisėjai to nepastebės ir skirs pražangą oponentui. Ar daug Lietuvoje yra tokių triukų meistrų?
– Yra keletas. Apie juos teisėjai žino. Tame epizode arbitrų brigada labai teisingai traktavo epizodą. Kšyštofas dažnai ištiesia koją į priekį mesdamas iš trijų taškų zonos. Taip galima ir varžovą traumuoti. Gerai, kad Artūras Milaknis šeštadienį nesusižeidė.
– Daugybė aistrų trečiosiose finalo rungtynėse sukėlė Renaldo Seibučio metimas, kai kamuolį virš lanko numušė „Lietkabelio“ aukštaūgis Simas Galdikas. Arbitrai taškų neįskaitė, o įsiutęs „Žalgirio“ treneris Šarūnas Jasikevčius užsidirbo techninę pražangą ir turėjo palikti salę. Tai taškai turėjo būti įskaityti ar ne?
– Manau, kad teisėjai priėmė gerą sprendimą. Tai buvo ribinė situacija, bet mes, peržiūrėję šį epizodą, nutarėme, kad kamuolys dar nesileido į krepšį.
– Abejonių sukėlė ir epizodai, kai buvo užfiksuotos pražangos Žygimantui Skučui ir Kšyštofui Lavrinovičiui atitinkamai prieš Paulių Jankūną ir Antaną Kavaliauską. Tada Ž. Skučas stovėjo tiesiai iškėlęs rankas į viršų, o K. Lavrinovičius, kuris irgi gavo techninę dėl audringos reakcijos, atrodo, vos prisilietė prie oponento. Ar arbitrai suklydo tuose epizoduose?
– Kšyštofo kontaktas su Kavaliausku pastarajame metant į krepšį buvo. Dėl kito epizodo tiksliai pasakyti negaliu, bet galbūt Skučas darė judesį ir įžengė į metančio žaidėjo cilindrą. Pasitaikė situacijų, kai arbitrai galėjo ir nešvilpti pražangų dėl menkų kontaktų. Jie nubaudė puolime Lorenzo Williamsą ir Luką Lekavičių, nes jie, teisėjų nuomone, atsistūmė nuo varžovų. Svarbu, kad teisėjai vienodai traktavo šiuos nedidelius kontaktus.
– Matome, kad finale teisėjai neretai bendrauja su treneriais, ypač Š. Jasikevičiumi. Ar ne per dažnai jie tai daro?
– Nemanau. Patys arbitrai sprendžia, kada jiems kalbėtis su treneriais. Pastarieji irgi turi teisę pabendrauti su teisėjais, bet maniera turi būti neįžeidžianti ir neagresyvi. Blogai, kai treneriai apeliuoja į teisėjų veiksmus, kai vyksta žaidimas. Tada jie tiesiog trukdo arbitrams atlikti savo darbą. Yra juk pauzės, per kurias galima kreiptis į teisėją, kad šis paaiškintų vieną ar kitą sprendimą. Pačios rungtynės juk – ne teisėjavimo seminaras. Treneriai, beje, kartais pastebi gerų dalykų. Pavyzdžiui, kad laiku nepaleistas laikas, kad kuriam nors žaidėjui bėga kraujas ir panašiai.
– Pastebėjau, kad teisėjai, kai suklysta ar priima labai skausmingą sprendimą, kartais bando kompensuoti skriaudą nukentėjusiajai komandai ir vėliau sąmoningai padaro klaidą kitos ekipos nenaudai. Ar sutinkate?
– Finale aš to nepastebėjau, bet apskritai tokie dalykai kartais pasitaiko. To daryti kategoriškai negalima. Tai tiesiog yra dar viena arbitrų klaida, jei jis kompensuoja skriaudą. Ricardas Stokesas, Eurolygos teisėjų vadovas, man yra pasakojęs vieną istoriją. Kartą, kai jis dar teisėjavo, per rungtynes priėjo vienos komandos treneris ir pareiškė: „Jūs padarėte klaidą. Ar vėliau galite ją atitaisyti?“. R. Stokesas atšovė: „Taip, aš suklydau, bet nesulauksite, kad jums kompensuočiau šią pražangą“.
– Kaip vertinate Š. Jasikevičiaus kritiką teisėjams ir lygai?
– Tai jo reikalas. Nežinau, kokių tikslų taip siekiama. Aš jo žodžių nekomentuosiu.
