Prezidentė Dalia Grybauskaitė ruošiasi tarti lemiamą žodį dėl Atominės elektrinės įstatymo, o generalinis prokuroras leidžia suprasti, kad prokurorų eilė domėtis "Leo LT" dar neatėjo.
Vakar valstybės vadovės surengta diskusija dėl "Leo LT" likimo du teisės profesorius privertė nutraukti atostogas, o prezidentės patarėjai Solveigai Cirtautienei teko dirbti viršvalandžius. To priežastis - praėjusią savaitę Seimo pataisytas ir prezidentei pasirašyti pateiktas Atominės elektrinės įstatymas. Sukvietusi konstitucinės, civilinės ir ginčų sprendimo teisės ekspertus D.Grybauskaitė domėjosi, kokias pasekmes gali sukelti nacionalinio investuotojo bendrovės "Leo LT" išardymas arba kitokie jos likimo scenarijai.
Sprendimą dėl minėto įstatymo valstybės vadovė žada paskelbti šiandien po pietų. Anksčiau prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas LŽ sakė, kad ji įstatymą veikiausiai pasirašys.
Daug sudėtingų aspektų
Vieno iš trijų prezidentūroje apsilankiusių teisininkų Mykolo Romerio universiteto Konstitucinės teisės katedros vedėjo profesoriaus Gedimino Mesonio teigimu, D.Grybauskaitę labiausiai domino, ar Seimo pataisytas įstatymas iš tiesų apsaugos viešąjį interesą. "Prezidentė labiausiai domėjosi, kaip maksimaliai apsaugoti valstybės interesus", - sakė jis LŽ. Tačiau G.Mesonis nesiryžo reziumuoti pokalbio turinio, esą nacionalinio investuotojo veiklą reguliuojančių teisės normų niuansai yra "gera tema disertacijai". "Esama itin daug sudėtingų aspektų", - pažymėjo jis. G.Mesonis prezidentei daugiausia pasakojo apie Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo dėl "Leo LT" esmę.
Priminsime, kad KT buvo išaiškinęs, jog pora "Leo LT" steigimo epizodų iš tiesų prieštarauja Konstitucijai. Tačiau jis nesiryžo konstatuoti, kad kuriant nacionalinį investuotoją buvo sustiprinta monopolija. Tuo metu vienas iš devynių KT teisėjų Egidijus Šileikis pareiškė atskirąją nuomonę teigdamas, kad "Leo LT" yra monopolija, pakilusi į aukštesnį lygį ir "užsisklendusi", o privatūs verslininkai buvo pakviesti dalyvauti prieštaraujant Konstitucijai. E.Šileikio įsitikinimu, KT šią "analogų neturinčią, fundamentalumu ankstesnes "Williams", "Jukos" ar "Alitos" bylas akivaizdžiai pranokstančią" nacionalinio investuotojo bylą išnagrinėjo nevykusiai.
Atsižvelgdamas į KT pastabas ir siekdamas sustiprinti Vyriausybės pozicijas "Leo LT" veikloje, Seimas praėjusią savaitę pataisė įstatymą. Pagal jį, įmonė galės būti likviduojama, reorganizuojama arba pertvarkoma. Ji tiesiogiai nedalyvaus statant naują atominę jėgainę ir tiesiant elektros tiltus.
Prokurorai lauks Godo
Vakar prezidentūroje apsilankęs generalinis prokuroras Algimantas Valantinas po pokalbio su D.Grybauskaite užsiminė, esą prokurorai imtųsi ginti viešąjį interesą dėl "Leo LT". "Jeigu Vyriausybė ir Seimas neišspręstų "Leo LT" klausimo taip, kaip visuomenei yra naudingiausia, galbūt ateitų prokuratūros eilė", - sakė A.Valantinas. Tačiau jis pridūrė, kad ekonomikos klausimai pirmiausia yra Vyriausybės rūpestis.
Generalinę prokuratūrą jau anksčiau su bendraminčiais raginęs tirti "Leo LT" steigimo subtilybes parlamentaras Gintaras Songaila stebisi, kodėl prokurorai to negali daryti nepaisydami Seimo ar Vyriausybės. "Apgailestauju dėl jų motyvacijos. Generalinė prokuratūra turi ginti viešąjį interesą, neatsižvelgdama į tai, ką Seimas daro ar nedaro. Nemanau, kad jie turėtų ko nors laukti", - LŽ sakė G.Songaila.
Jis inicijavo protokolinį Seimo nutarimą, kuriuo Vyriausybė raginama kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl galbūt nusikalstamų veiksmų privatizuojant "VST" ir steigiant "Leo LT".
Kol politinė valdžia su teisininkais modeliuoja "Leo LT" likimo variantus, privačios bendrovės akcininkė "NDX energija" vakar paskelbė preliminarią naujos atominės jėgainės kainą - 12 mlrd. litų.
Marijus Širvinskas
