Konstitucinis Teismas (KT) vakar paskelbė, kad Nacionalinio investuotojo bendrovė LEO LT buvo įsteigta pažeidžiant Konstituciją. Vis dėlto manoma, kad pagal KT nutarimą pakoregavus teisės aktus LEO LT galės sėkmingai veikti toliau.
Išformuoti neprireiks
KT paskelbė, kad Atominės elektrinės įstatyme, kurio pagrindu įsteigta LEO LT, apibrėžti bendrovės valdymo principai prieštarauja Konstitucijai, bet atmetė Seimo narių grupės argumentus, esą įstatymu pažeidžiamos vartotojų teisės, sukurtas antikonstitucinis monopolis ir pažeista sąžiningos konkurencijos laisvė, rašo „Respublika“.
Kaip teigė Seimo narių grupei byloje atstovavęs parlamentaras Raimondas Šukys, toks KT nutarimas nesudaro pagrindo išformuoti šią energetikos bendrovę, bet greičiausiai reikės keisti kai kuriuos įstatymus. Neatmetama galimybė, kad gali tekti keisti ir LEO LT steigimo sutartį.
KT paskelbė, kad ginčytomis Atominės elektrinės įstatymo nuostatomis, kurių pagrindu įsteigtas nacionalinis investuotojas LEO LT, elektros energetikos srityje nebuvo sukurta nauja monopolija. Taip pat nenustatyta pažeidimo dėl Vyriausybei suteiktų įgaliojimų derėtis su VST.
KT pirmadienį paskelbtame nutarime nesutiko su parlamentarų grupės argumentais, esą įstatyme įtvirtintas LEO LT veiklos tikslas - socialiai atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams - prieštarautų Konstitucijai.
„Tiek, kiek aš galiu vertinti iš dabartinės turimos informacijos, nėra pagrindo išformuoti LEO LT kaip įmonę“, - žurnalistams po KT posėdžio sakė R. Šukys.
Seimo nario teigimu, po nutarimo Parlamentui teks priimti kai kurių įstatymų pataisas, kurios nustatytų, kaip valstybės įgalioti asmenys turi atstovauti valstybės interesams tokio pobūdžio įmonėse kaip LEO LT.
Įsipareigojimų nėra
Antikonstitucine nuostata pripažinta tik viena Atominės elektrinės įstatymo nuostata tuo aspektu, kad joje nustatytas teisinis reguliavimas neužtikrintų įstatymo tikslo - sudaryti finansines prielaidas naujos atominės elektrinės statybai - įgyvendinimo.
Taigi didžiausiu LEO LT pažeidimu laikytina tai, kad nebuvo nustatytas svarbiausias projekto tikslas - pastatyti naują atominę elektrinę ir nutiesti elektros jungtis su valstybėmis kaimynėmis.
KT taip pat paskelbė, jog Konstitucijos neatitinka kai kurios Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatos.
Pokyčiai vadovybėje
„Po šio KT sprendimo visuomenėje turi nelikti neteisingumo jausmo. Todėl per šią savaitę kartu su teisininkais atidžiai išnagrinėsime šį nutarimą ir priimsime sprendimus, kurie neleis Lietuvos piliečiams abejoti, ar esame demokratinė teisinė valstybė“, - pranešė premjeras Andrius Kubilius.
A. Kubilius pažymėjo, kad artimiausiu metu įmonės LEO LT stebėtojų taryboje ir valdyboje turės įvykti pokyčių, kad būtų proporcingai ir tinkamai atstovaujami valstybės ir visuomenės interesai.
Bendrovė LEO LT įkurta pernai gegužę. 61,7 proc. įmonės akcijų priklauso valstybei, o likusi dalis - privačiai bendrovei „NDX energija“. Ekspremjero Gedimino Kirkilo Vyriausybė teigė, kad šis žingsnis padės sparčiau įgyvendinti strateginius energetikos projektus - Visagino atominės elektrinės statybą ir elektros jungčių į Švediją ir Lenkiją tiesimą.
Komentaras
Kęstutis Čilinskas
Teisininkas
Reikėtų pabrėžti, kad KT nenagrinėjo LEO LT steigimo sutarties, tik Atominės elektrinės įstatymo normas. Pačioje sutartyje, palyginti su įstatymu, yra dešimt kartų daugiau pažeidimų ir ji kur kas žalingesnė valstybei. KT pripažino, kad viena pagrindinių įstatymo nuostatų prieštarauja Konstitucijai. Nes pagal įstatymą privati bendrovė gauna dalį nacionalinės energetikos ir mainais neduoda jokių garantijų ir finansinių įsipareigojimų, kas padėtų pastatyti atominę elektrinę ir jungtis. Taip pat KT pastebėjo, kad pagal įstatymą sukurtas toks valdymo modelis, kur valstybė neturi valdymo.
Taigi vien jau to pakanka, kad LEO LT steigimo sandoris būtų laikomas niekiniu. Tokiu atveju pagal Civilinį kodeksą turi būti taikoma restitucija ir valstybei grąžinama tai, kas pagal sandorį buvo iš jos paimta - 8 mlrd. Litų vertės energetinis kapitalas ir 1 mlrd. litų dividendų, kuriuos jau spėjo paimti privatūs savininkai. Kaip spręs politikai, matysime.
