Prieš savaitę Vilnių, ypač jo senamiestį, nusiaubusios liūtys padarė šimtatūkstantinių žalų, teigia draudikai.
Pasigirdus kalboms, kad tokio potvynio nebūtų buvę, jei būtų tinkamai prižiūrimos vandens surinkimo sistemos, kai kurie draudikai svarsto, ar nevertėtų kreiptis į jas prižiūrinčią įmonę ir taip išsiieškoti žalas.
Ši savo ruožtu ragina negaišti tam laiko, nes sugebėsianti įrodyti, kad nuostoliai susikaupė ne dėl jos kaltės.
Draudimo bendrovių atstovai vardija, jog smarkus lietus užliejo restoranus, biurų ir prekybos patalpas, sugadino prabangius interjerus, techniką, kitus daiktus.
Balsas.Lt fotoreportažas: Vilniuje per lietų skendo automobiliai
„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas lrt.lt sako, kad šios įmonės suskaičiuota negalutinė žalų vertė siekia 130 tūkst. Lt. Tačiau stipriai ji neturėtų keistis.
Žalos – per 100 tūkst. Lt
Anot jo, didžiąją dalį sumos sudaro vandens sulieti trys aukštai biurų patalpų.
Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ skaičiuoja, kad jai keliolikai nuo smarkaus lietaus nukentėjusių įmonių bei privatiems asmenims gali tekti išmokėti daugiau nei 120 tūkst. Lt.
„Vanduo apliejo įmonių sandėlius, prekybines ir administracines patalpas, jose buvusią organizacinę techniką bei prekes, įvairius daiktus, sandėliavimo medžiagas“, – pasakoja „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento žalų administravimo skyriaus vadovas Darius Smetona.
„If draudimo“ komunikacijos vadovė Jurga Lapkaitė tuo metu teigia, kad iki šiol sulaukta maždaug 10 centrinėje sostinės dalyje gyvenančių žmonių ir ten įsikūrusių įmonių skundų.
„Šiandien dar negalime suskaičiuoti tikslios nuostolių sumos, tačiau jau žinome, kad purvas ir vanduo užpylė restorano baldus, sugadino prabangius kilimus, todėl galime prognozuoti, kad nuostolių suma sieks 100 tūkst. Lt“, – lrt.lt komentavo J. Lapkaitė.
Kaip informavo Edita Sirusienė, „PZU Lietuva“ atstovė, preliminariais vertinimais, per praėjusio savaitgalio liūtis „PZU Lietuva“ klientams padaryti nuostoliai gali siekti iki 200 tūkst. Lt.
Pasak E. Sirusienės, dėl į butus pro stogus prasiskverbusių kritulių apgadintas gyventojų nekilnojamasis turtas, kiti įmonės klientai žalą patyrė per liūtį patvinus rūsiui.
„Statybos objekte išplautos žemės sankasos, pylimai, sugadinti gerbūvio darbai. Čia nuostoliai siekia apie 120-150 tūkst. Lt. Pranešta ir apie kelis vandens apsemtus automobilius. Vienas jų apsemtas iki pat vairo“, – komentavo E. Sirusienė.
„PZU Lietuva“ neketina kreiptis į tarnybas, atsakingas už miesto lietaus nuotekų tinklų eksploatavimą.
„Jei liūtis vertintina kaip pavojingas ar stichinis reiškinys, būtų sudėtinga pagrįsti pretenzijas“, – kalbėjo draudimo įmonės atstovė.
D. Smetona pripažįsta, kad svarbiausi nuostolių kaltininkai – „gamta ir lietus, kurių buvo tiesiog per daug“. Tačiau „ERGO Lietuva“ neatmeta galimybės po tyrimo išvadų, kai bus aiškios žalų priežastys, dėl nuostolių atlyginimo kreiptis į už vandens surinkimo sistemas atsakingą įmonę.
Greitai niekas nesikeis
Tačiau Algimantas Vilūnas, „Grindos“, atsakingos už paviršinio vandens surinkimą, direktorius, lrt.lt teigė, kad esant tokiai liūčiai, kuri prieš savaitę plovė Vilnių, kaltų nėra: „Juk skęsta visa Europa“, – teigė A. Vilūnas. Pasak jo, visos Vilniuje esančios nuotekų surinkimo sistemos, jų grotelės pritaikytos vidutiniam lietui, kai per parą iškrenta vidutiniškai 7–8 mm kritulių.
Per šią liūtį, Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, iškrito 21–22 mm kritulių. O nuotekų surinkimo sistemų grotelės, „Grindos“ direktoriaus teigimu, tokioms liūtims nepritaikytos.
„Tokio kiekio nuotekų tinklai negali surinkti. Ir neturėkime vilties, kad mieste bus sausa“, – lrt.lt teigė A. Vilūnas.
Pasak jo, visų vamzdynų ilgis Vilniuje artėja prie 700 km, šulinių – 24,5 tūkst., daugiau nei 11 tūkst. lietaus surinkimo grotelių, o vamzdžiai guli 2–10 metrų gylyje. „Todėl staigiai juos pakeisti – utopija“, – teigė A. Vilūnas.
Pasak jo, kiek geresnė padėtis ten, kur tvarkomos ar naujai tiesiamos gatvės.
Nieko nepeš
„Grindos“ direktorius trumpai nukerta, kad sumanę prašyti padengti žalas draudikai nieko nepeš. „Žalų niekada neprisiimsime – beviltiška jų iš mūsų ieškoti. Techniškai įrodysime, kad tai – ne tas atvejis, kad į mus kreiptųsi“, – sakė A. Vilūnas. Pasak jo, daugelis apsemtų pastatų įsikūrę senamiestyje.
Anot pašnekovo, šių statinių rūsiai buvo dirbtinai pritaikyti gyvenimui, maitinimo įstaigoms. Rekonstravus senamiesčio kiemus, jie iškloti plytelėmis, praleidžiančiomis vandenį.
„O kamputyje sudėtos vakarietiškos vandens grotelės, kurios niekada lietaus nesurinks. Be to, kai kur nuotekų tinklai yra privatūs“, – lrt.lt teigė A. Vilūnas.
Lrt.lt primena, kad praėjusio penktadienio naktį pirmoji pavasario audra tiesiog užtvindė Vilnių – vanduo sostinės gatvėmis sruvo upėmis, apsėmė sankryžas, sutrikdė troleibusų eismą.
Anot „ERGO Lietuva“, įmonės statistika rodo, kad kasmet įvyksta 1-2 liūtys, atnešančios didžiulius nuostolius.
Simona Viltrakytė
