Ieškant naujo Specialiųjų tyrimo tarnybos (STT) vadovo, buvo išgrynintas kvalifikacinių reikalavimų sąrašas - tereikėjo “protingo” žmogaus. Ačiū Dievui, tokį rasti pavyko.
Tiesa, kažkaip nelabai laiku prezidentui išsprūdęs teisininko patirties kriterijus sumaišė visas kortas. Bene geriausias iš visų buvusių atkurtos Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų mandagiai išvengė politikų siūlomo apynasrio. Nusprendė laukti bent iš dalies nepriklausomo Konstitucinio Teismo teisėjo kadencijos pabaigos su bent iš dalies nepriklausoma besišviečiančia Aukščiausiojo Teismo teisėjo vieta. Prezidentui teko teisininko paieškas perkvalifikuoti į “gabaus vadybininko”.
Lyg tyčia STT vadovo kaita paskui save tempia dar vienos visus kontroliuoti galinčios institucijos Valstybės kontrolės vadovo pasikeitimą. Po to, kai net aukščiausius pareigūnus sėkmingai kritikavęs valstybės tarnautojų etikos ekspertas Algirdas Meškauskas nebedrįsta aiškiai įvardyti, kokiuose siūluose susipainiojęs dabartinis valstybės kontrolierius, tampa akivaizdu, kad antrosios kadencijos dabartinis nevertas. Matyt, unikalus Seimo pirmininko įvardytas “protingumo” kriterijus taps esminiu renkant ir naująjį valstybės kontrolierių.
Keista, Vilnius kalba, kad valstybės kontrolieriui nieko daugiau ir nereikia. Daugelį faktų jis gali rasti rytiniuose laikraščiuose. Bent esminę - t.y. valstybės lėšų eikvojimo atvejų paieškos - dalį už jį atlieka iš dalies nepriklausoma žiniasklaida.
Tie patys vilniečiai iš lūpų į lūpas perduoda gyvus anekdotus iš vienos didelės ką tik privatizuotos valstybinės įmonės gyvenimo. Pavyzdžiui, pasakoja, kad tos didelės valstybinės įmonės regiono vadovas nežinojo, kokį atlyginimą gaunąs. Matyt, nežinojo ne dėl to, kad tas būtų sudaręs pernelyg didelę asmeninių pajamų dalį... Anekdotais virsta ir kai kurių buvusių valstybinių įmonių darbuotojų, turinčių šiek tiek inspekcinių funkcijų, galimybės už tūkstančio litų nesiekiantį atlyginimą įsigyti butus didžiausiuose Lietuvos miestuose, naujausius automobilius ir vienam išlaikyti visą šeimą. Dar tragikomiškiau skamba istorijos, nutikusios naujiesiems savininkams pradėjus derybas dėl jau pasirašytų ir vykdomų (!) rangovų projektų. Naujoji verslininkų karta yra apžavėta derybinių pozicijų - kainos po kelias dešimtis procentų gali kristi vos paskambinus telefonu, o atsisėdus prie priešingų stalo pusių kartais sumažėja net daugiau nei 50 procentų. Belieka tik priminti, kad iki privatizavimo šios buvusios valstybinės įmonės metinės investicijos siekė pusantro šimto milijonų litų.
Todėl naujajam valstybės kontrolieriui “protingumo” kartelę galima net nuleisti - reikėtų tik sugebėti skaityti laikraščius.
