Lenkijos Konstitucinis Tribunolas (KT), pripažindamas, kad keliasdešimt liustracijos įstatymo, kuris įsigaliojo prieš du mėnesius, nuostatų prieštarauja Konstitucijai, sustabdė liustracijos procesą.
Tačiau tai nereiškia liustracijos galo. Įmanomi du variantai: arba Liustracijos įstatymas bus taisomas, pagal KT nurodymus, arba bus pasirinktas kelias, apie kurį iškart po KT nutarimo prašneko prezidentas Lechas Kaczynskis - t.y. atveriami visuomenei komunistinio saugumo archyvai.
Konstitucinis Tribunolas nurodė, kad Konstitucijai prieštarauja tarp kitko liustracijos įstatymo nuostata, kad liustruotis privalo visi žurnalistai ir aukštųjų mokyklų mokslo darbuotojai, bei kad galima skelbti komunistinių agentų sąrašus, kuriuos turėjo parengti Tautos atminties institutas (TAI).
KT teisėjai nusprendė, kad galima viešinti informaciją tik apie komunistinės Lenkijos valstybės ir partijos funkcionierius, saugumo pareigūnus ir jų persekiojimo aukas. Taisytinu pripažintas ir liustracijos pareiškimas, kuriame - pasak KT - turėtų būti aiškiai suformuluota bendradarbiavimo su slaptomis komunistinėmis tarnybomis definicija. Moralinę pergalę gali švęsti ir europarlamentaras Bronislavas Geremekas (Bronislaw Geremek), atsisakęs pateikti (eilinį kartą) liustracijos pareiškimą, dėl ko pagal įstatymą jam grėsė europarlamentaro mandato netekimas. KT nurodė, kad iš asmenų, išrinktų visuotiniuose rinkimuose , negali būti paimtas mandatas (seimo nario, europarlamentaro ar savivaldybės nario) vien dėl to, kad jie nepateikė liustracijos pareiškimo.
KT akivaizdžiai susiaurino liustruojamų asmenų gretas. Kaip sakė KT pirmininkas Jerzy Stępien, pagrindinis liustracijos tikslas nėra visuomenės smalsumo patenkinimas, bet siekis apsaugoti demokratiją ir užtikrinti valstybės saugumą. Todėl, teigia KT, neprivaloma liustruoti ne viešųjų aukštųjų mokyklų darbuotojų ir leidėjų, privačiose mokslo įstaigose dirbančių mokslininkų ar privačių mokyklų direktorių, daugumos žurnalistų.
Liustruojami - pagal KT - turi būti vadovaujančius postus užimantys visuomeninių žiniasklaidos priemonių darbuotojai, visuomeninio radijo ir televizijos tarybos ir valdybos nariai, valstybinių (viešųjų) aukštųjų mokyklų moksliniai darbuotojai, bei politikai- prezidentas, seimo ir senato nariai, europarlamentarai, Nacionalinio banko tarybos nariai ir vadovaujantis personalas, valstybės institucijų darbuotojai, diplomatinis korpusas, kitų valstybinių ir viešųjų įstaigų vadovai. KT laikėsi principo, kad liustruotis neprivalo tie, kurie nedirba viešajame sektoriuje.
Opozicija triumfuoja, koalicija nenuleidžia rankų
Po KT nutarimo opozicija, visų pirma kairioji, kurios iniciatyva KT nagrinėjo liustracijos įstatymą, švenčia pergalę. Kaip džiūgavo vienas iš pokomunistinės partijos politikų, laimėjo demokratija. Kaczynskių partijos, kuri parengė liustracijos įstatymą, oponentai teigia, kad KT nutarimas akivaizdžiai parodė, koks nevykęs buvo Teisės ir teisingumo paruoštas įstatymas, ir sukompromitavo pačią liustracijos idėją. Kiek atsargiau KT nutarimą vertina stipriausia opozicinė partija - Pilietinė platforma (PP). Kritikuodama Teisės ir Teisingumo (TiT) autorystės įstatymą, neneigia, kad liustracija yra būtina.
- Jeigu nebus įstatymo, atversime archyvus visuomenei, - dar KT pirmininkui skaitant nutarimą, pareiškė prezidentas Lechas Kaczynskis. Tai vienas iš dviejų galimų tolesnės liustracijos proceso variantų, kuriam, beje, pritaria ir opozicinė Pilietinė Platforma. Problema tik ta, kad tai kol kas techniškai nelabai įmanoma. Komunistinio saugumo archyvuose saugumo bylų yra šimtai tūkstančių (vaizdžiai kalbant - 86 km), nėra pakankamai darbuotojų, patalpų ir išteklių , kad archyvuose saugomos medžiagos būtų prieinamos kiekvienam piliečiui.
Kita išeitis – taisyti liustracijos įstatymą, pašalinant nekonstitucines nuostatas.
Konstitucinis Teismas kaltinamas šališkumu
Pripažinimas, kad dalis liustracijos įstatymo prieštarauja Konstitucijai, dar labiau įžiebė konfliktą tarp valdančiosios koalicijos, visų pirma premjero Jaroslavo ir prezidento Lecho Kaczynskių ir Konstitucinio Teismo. Jau anksčiau prezidentas ir premjeras kritikavo KT, esą, dauguma teisėjų yra iš senos epochos (KT teisėjai skiriami pagal panašų principą, kaip ir Lietuvoje), ir prijaučia ‘buvusiems (suprask: kairiesiems). Nors jau po paskutinių seimo rinkimų buvo pakeista dalis teisėjų, o KT pirmininku paskirtas Jerzy Stępien, laikomas Kaczynskių partijos simpatiku.
Todėl KT darbą, nagrinėjant liustracijos įstatymą, nuo pat pradžių lydėjo didžiulis ne tik žiniasklaidos, bet ir visuomenės dėmesys. Juo labiau, vyko rungtynės ir su laiku : pagal liustracijos įstatymą, pareiškimus dėl bendradarbiavimo reikėjo pateikti iki gegužės 15 dienos.
Valdančioji koalicija ėmėsi įvairių procesinių triukų, kad KT nespėtų iki tos dienos priimti nutarimo, tikėdamasi, kad net jeigu KT pripažintų nekonstituciniu įstatymą, visų liustruojamų asmenų pareiškimai jau ir taip bus Tautos atminties instituto dispozicijoje.
Skubėjo ir KT , kuris norėjo įrodyti , kad nėra nei kairės, nei dešinės, o tarnauja teisingumui. KT nutarimas nebuvo priimtas vienbalsiai: vienais ar kitais klausimais atskirą nuomonę pareiškė 9 iš 11 teisėjų.
Liustracija reikalinga
KT nutarimas nebaigia liustracijos proceso Lenkijoje. Kol kas neaišku, kokį kelią pasirinks koalicija, kuri vis dar turi daugumą seime: ar , kaip paskelbė prezidentas, bus plačiai atidaryti archyvai, ir kiekvienas galės laisvai liustruotis, ir liustruoti kitus (imtinai su vadinamomis „jautriomis“ informacijomis, pav. apie asmens seksualinę orientaciją), ar bus tobulinamas liustracijos įstatymas, iš kurio, po KT nutarimo, mažai kas teliko.
Dauguma politikų, visuomenės veikėjų bei visuomenės autoritetų pripažįsta, kad liustracijos proceso jau nebeįmanoma sustabdyti. Ne tik neįmanoma, bet ir negalima. O net jeigu ir laikinai liustracijos procesas sustos, tai anksčiau ar vėliau kiekvieną archyvuose saugomą popierėlį rankose vartys žurnalistai. Todėl gerai bus, jei liustacijos procesas vyks civilizuotai, ir specialūs archyvai nebus naudojami susidorojimui su oponentais, iš kairės ar dešinės.
