„Kauno dienos“ pakalbinti ekspertai mano, kad Prezidentūros bei Seimo atstovai sąmoningai siekia, kad Lietuvoje nebebūtų ieškoma slaptų sovietų saugumo bendradarbių.
Ketvirtadienį parlamentarai numarino dar vienas Liustracijos įstatymo pataisas. Seimas nusprendė Prezidento Valdo Adamkaus vetuotą teisės aktą laikyti nepriimtu.
Tai jau antras kartas, kuomet valdžia nesugeba susitarti dėl minėto teisės akto nuostatų ir lieka galioti dar 1999 metais priimtas Liustracijos įstatymas.
Taip atsitiko ir šių metų gegužę, kuomet parlamentarams pritrūko balsų atmesti ir pirmąkart Prezidento V.Adamkaus vetuotą įstatymą, kuriame KGB rezervo karininkai buvo prilyginti kadriniams šios sovietų represinės struktūros darbuotojams.
Vakar svarstant, ką daryti su Liustracijos įstatymo pataisomis, kuriose nenumatyta profesinių apribojimų KGB rezervininkams, parlamentarai nesutiko, kad teisės akto pataisos būtų svarstomos iš naujo.
Seimo vicepirmininkas Andrius Kubilius šiandien susitiks su Prezidentu aptarti liustracijos proceso problemų ir galimų sprendimų variantų.
Neveikia pusmetį
Spalio mėnesį Seimo priimtose pataisose buvo nustatyta, kad iki šiol visuomeniniais pagrindais dirbusi Liustracijus komisija būtų finansuojama iš biudžeto, galėtų samdytis advokatus, kurie atstovautų komisijai teismuose su KGB agentais pripažintais asmenimis.
Komisija nesulaukė, kol parlamentarai priims įstatymo pataisas. Kovo pabaigoje atsistatydino komisijos pirmininkė Dalia Kuodytė. Nuo to laiko komisijos posėdžiai nebebuvo rengiami. Vėliau prašymą atleisti iš pareigų parašė komisijos narė Teresė Birutė Barauskaitė, o užvakar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) patenkino prokuroro Rimvydo Valentukevičiaus norą trauktis iš komisijos.
Bando sužlugdyti
Istorikui Arvydui Anušauskui susidaro įspūdis, jog politikai nebenori, kad mūsų šalyje būtų tęsiamas liustracijos procesas. Istorikas tvirtino, kad tiek Seimo vadovybėje, tiek Prezidentūroje esama per daug tuo suinteresuotų asmenų.
„Kol jie dalyvaus, tol niekas nejudės. Nes link to ir lenkiama, kad nieko nebūtų“, – teigė jis.
A.Anušausko tvirtinimu, normali liustracija Lietuvoje niekuomet ir nevyko. „Komisijos įvairiose šalyse veikė 1991-1992 m. Ir greitai susitvarkė. Pas mus penkerius metus tas procesas stovėjo. – sakė istorikas. – Kai 1998 m. prie to grįžome, mūsų teisinė bazė šioje srityje buvo smarkiai atsilikusi. Pradėjome nuo žemesnio lygio ir iki šiol aukščiau nepakilome – Liustracijos komisija veikia visuomeniniais pagrindais, negali samdytis advokatų ir panašiai“. Pašnekovo teigimu, didžiausia kaltė dėl to tenka įstatymų leidėjams. „Kai nėra politinės valios, tvarkos būti negali“, – pridūrė jis.
Lietuva – išskirtinė
Pasak istoriko, Lietuva yra vienintelė šalis, kurioje liustracija rūpinasi visuomeniniais pagrindais veikianti komisija.
Lenkijoje liustracijos klausimus sprendžia specialus teismas. Toks, anot jo, būtų labai reikalingas ir Lietuvoje, nes bylas sprendžiantiems teisėjams neretai stinga išmanymo. Kaimyninėje Latvijoje buvusius KGB bendradarbius aiškinasi atskira institucija prie saugumo departamento, Estijoje – Valstybės saugumo policija.
Liustracijos nebereikia
Dabar jau neveikiančioje komisijoje dirbęs teisininkas Petras Ragauskas sakė, jog galima tik spėlioti, kokiais argumentais rėmėsi Prezidentas, vetuodamas teisės aktą.
„Pretekstas ir priežastis yra du skirtingi dalykai. Pretekstas yra žinomas, bet jis nebūtinai sutampa su priežastimi“, – pasipiktinimo neslėpė jis. Teisininkui taip pat atrodo, kad šiuo metu sąmoningai siekiama, kad Lietuvoje nebebūtų ieškoma slaptų sovietų saugumo bendradarbių.
„Gal aš klystu, bet jeigu taip yra, galbūt reikia tiesiai įvardinti, kad nereikia liustracijos, kad to, kas buvo, jau yra pakankama“, – svarstė jis.
Lauryna Vireliūnaitė
