Etnologo teigimu, pavasaris ateina trimis bangomis – vandenų, žalumos ir šilumos. Kol kas medžiai sprogti neskuba, tačiau pagal tai, kada sužaliuos vienas ar kitas medis, galima spręsti, kokia laukia vasara.
„Pavasaris neskuba. Žmonės žiūrėdavo, kas pirmas sprogs – beržas ar alksnis. Kol kas abu nesprogsta, tik klevai prie sodybų jau po truputį rodo norą sprogti. Pagal tai, beržas ar alksnis anksčiau sprogsta, žmonės spręsdavo, kokia bus vasara. Jeigu alksnis, bus sausringi metai, o jeigu beržas – ganėtinai drėgna“, – pasakojo L. Klimka.
Orus geriausiai išduoda paukščiai
Pievose jau vaikštinėja gandrai, tačiau šiemet jie vėlavo sugrįžti. Tai išduoda, kad ir pavasarinė šiluma ateis vėliau.
„Šiluma tikrai ateis, bet vėluos. Gandrai vėlavo atskrist. Kartais jie atskrenda net ant sniego, o šiemet sniego jau seniausiai nebuvo, o gandrai pavėlavo į savo šventę – Gandrines. Ir gerokai pavėlavo, ar ne dešimčia dienų“, – aiškino etnologas.
Gandrui įsikūrus šalia namų, stebėkite, kaip jie elgsis vėliau – pagal tai galima nuspėti, kokia laukia vasara: „Gandras nusako vasarą – arba išmeta iš lizdo kiaušinį, arba išstumia gandriuką. Prieš blogus metus, jis iš lizdo išritina kiaušinį. O jeigu maisto yra, jis gali ir gandriuką išstumti, nes jis jau prasimaitins pats.“
Sugrįžti vėluoja ir pempės – jų diena minima kovo 19-ąją, o etnologas jų teigia šiemet dar nepastebėjęs. Šilumos dar trūksta ir žąsims. Nors sugrįžę, jos vis dar suka ratus virš mūsų galvų.
„Kiti paukščiai, kuriuos matau parskrendant, tai žąsys dar skrenda. Tai irgi rodo, kad šilumos nėra per daug. Įdomiausia, kad jos skrenda ne į šiaurę, o daugiau į šiaurės rytus, čia vietoj skraidžioja. Reiškia, jos dar nejaučia tikrosios šilumos“, – pastebi L. Klimka.
Šilumą atneš kregždės
Laubiausiai laukiama, kol sugrįš kregždės. Jų parskridimas išduos atėjusią tikrąją šilumą.
„Labai reikės žiūrėti, kada kregždės atskris. Jos, iš migruojančių paukščių, atskrenda bene paskutinės, jos atneša šilumą. Dar niekas nematė jokios kregždės, tai jos dar turbūt toli“, – apie laukiamas kregždes pasakojo L. Klimka.
Vėluojantys sugrįžti paukščiai rodo, kad šiuo metu šilumos dar per mažai ir, greičiausiai, jos teks palaukti. Kaip ir dabar, toliau orai bus kontrastingi, nes paukščiai reaguoja į įvairius pokyčius.
„Yra kontrastingų požymių ir tai rodo, kad gamta mūsų bus, turbūt, artimiausiais metais, kontrastinga. Gali būti ir sausringų laikotarpių, ir lietingų, šilumos pliūpsnių ir vėl atšalimų. Gandras vėlavo, gervės gal net anksčiau atskrido, negu reikėtų. Kregždžių nėra, pempių irgi nemačiau, o jos kovo viduryje paprastai atskrenda. Bent pas mus nesimato jų. Tai rodo kontrastą – vieni paukščiai jautresni permainoms“, – teigia etnologas ir priduria, kad orai bus tikrai permainingi.
Orus išduoda Velykų rytmetis
Dar vienas ženklas, kad šilumos teks palaukti – stirnos, kurios neskuba mesti žieminio kailio: „Ką aš pastebėjau, kad stirnų kailis dar nepasibaigęs, jos dar su žieminiu kailiuku. Tai rodo, kad šiluma neskuba ateiti.“
Kokie orai laukia, etnologas stebėjo ir Velykų rytą. Vyravusi vėjo kryptis parodė, kad sulauksime ir šilumos, ir žvarbos.
„Velykų rytą žmonės žiūrėdavo, iš kur vėjas pučia. Šiemet buvo rytų vėjas, o jis rodo ir saulėtus, ir žvarbius, vėjuotus orus. Tai reiškia tokių vėjingų galima tikėtis orų. Nežinau, kiek tai pasiteisina, bet senoliai tai vis pastebėdavo“, – apie laukiančius permainingus orus pasakojo L. Klimka.
Žvelgiant į gamtą, jos atbudimą, vis dėlto pastebima, kad daugiau saulės teks dar palūkėti. Tikėtis, kad laukia tik saulėti orai neverta, mat vėliau gali tekti ir nusivilti – šilumą gali keisti lietingi orai.
„Jau gegužę gali būti šilumos pliūpsnių, bet ne anksčiau gegužės tikrai. O vėliau gali būti tokie permainingi orai, vasarą šiemet bus ir lietingesnių periodų.“
