Saulėgrįža ir artėjančios Joninės skelbia, kad neįprastai karštos vasaros kalendorius pradės rodyti artėjančią jos pabaigą.
Žmonės stebisi puse mėnesio anksčiau prisirpusiomis braškėmis, prisuktu medumi, kelis kartus gausiau prišienauta žole.
Mokslininkai fiksuoja klimato atšilimo požymius ir perspėja, kad ateityje galime netekti Baltijos paplūdimių, o sumažėjus žuvims žvejai patirs milijoninių nuostolių.
Tačiau kone apokaliptinėms prognozėms vis dažniau priešpastatoma kitokia nuomonė - Žemės laukia ne atšilimas, o atšalimas.
Karštis - savaitėmis
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vadovė Audronė Galvonaitė tikino, kad klimato šiltėjimo tendencijos neįmanoma paneigti.
„Tai matome iš aukštesnių vidutinių temperatūrų. Be to, karščio bangos trunka ne kelias dienas, kaip anksčiau. Jos tęsiasi kelias savaites, yra ekstremalesnės, atnešančios nuostolių žmogaus sveikatai ir šalies ūkiui. Sausros Lietuvai nebuvo būdingos, o pernai jos būta. Apie stichinės sausros grėsmę kalbame ir šią vasarą“, - pastebėjo mokslų daktarė.
Pasak jos, pakito augalų vegetacija - ji vos ne dviem savaitėmis ankstesnė.
Karštą ir drėgną vasaros pradžią daržus kaip niekada anksti užplūdo kolorado vabalai.
„Susidarė sąlygos ne vien įvairiausiems vabzdžiams veistis, bet ir maliarijai plisti“, - perspėjo A.Galvonaitė.
Jos pastebėjimu, klimato atšilimas jau kelia rūpesčių ir kelininkams, sukantiems galvas dėl asfalto dangos.
„Per karšta namuose, įstaigose. Todėl gyventojams bei statybininkams jau svarbu nebe vien kaip apšiltinti namus, bet ir kaip juos atvėsinti“, - pridūrė mokslininkė.
Jos žodžius patvirtino vieno Klaipėdos prekybos centro darbuotoja: „Birželis dar nesibaigė, o pirkėjai ventiliatorius ir mobiliuosius kondicionierius iš lentynų tiesiog iššlavė“.
Medūza - ne medūza
Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Rimas Žaromskis bijo, kad dėl globalinio klimato atšilimo gali nukentėti mūsų paplūdimiai.
„Padidėjo vandens lygis Baltijoje. Be to, padažnėjo stiprių audrų. Anksčiau kas 8 metus jų sulaukdavome, o pastaruoju laikotarpiu - kas 5-6 metus ar net dažniau. Paplūdimiai nebespėja atsistatyti“, - teigė profesorius.
Jo nuomone, turbūt neužteks pakrantes vien smėliu pamaitinti. Ateityje gali prireikti dambas statyti, o Šventojoje būtinas uostas.
Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimo ir planavimo instituto profesoriui Sergejui Oleninui rūpestį kelia kintanti jūros fauna ir flora.
Ypač iš užsienio laivų balastinių vandenų Baltijos jūroje atsiradęs į medūzą panašus organizmas (lot. mnemiopsis), kurio gimtoji vieta - Šiaurės Amerikos pakrantės.
„Baltijos vanduo šiltėja, tad šiam organizmui daugintis sąlygos gerėja. Jis minta tuo, kuo ir kilkės, strimelės. Dėl šios vadinamosios medūzos jau milijoninių nuostolių patyrė Juodosios ir Kaspijos jūrų žvejai“, - perspėjo profesorius.
Nuteka į jūrą
A.Galvonaitės nuomone, klimato atšilimo neįmanoma sustabdyti. Galima sulėtinti šio proceso spartą bei prisitaikyti.
„Tai galima daryti kiekvienam ir kasdien. Aš teršalų, likusių, pavyzdžiui, nuo remonto, nepilu į kriauklę. Jei taip padarytumėte, jie po valandos atsidurtų upėje, vėliau - jūroje. Geriau teršalus supakavus į šiukšlių konteinerį išnešti“, - patarė profesorius R.Žaromskis.
Jo nuomone, kiekvienas vairuotojas turėtų prisiimti atsakomybę už teršiamą gamtą.
„Tanklaiviai taip neužteršia jūros, kaip žmonės. Štai nuo automobilio nuvarvėjo naftos produktai. Jie su lietumi nuteka į jūrą“, - pridūrė R.Žaromskis.
Jam atrodo, kad lietuviai neturi jūrinio mentaliteto. Baltiją vertina kaip poilsio vietą, o ne kaip ekosistemą.
„Latviai turi apie 20 mažųjų uostų ir prieplaukų, lenkai - beveik šešiasdešimt. Mes to neturime, todėl jūra mums nėra tokia artima, kaip kaimynams. O juk laikas, praleistas jachtoje, žmogų priartina prie jūros. Ją kitaip pradeda vertinti“, - svarstė profesorius.
Laukia atšalimas?
„Klaipėdos“ kalbintų mokslininkų žodžiai apie klimato atšilimo grėsmę - ne balsas tyruose.
Jungtinės Tautos paskelbė, kad nuo 2020-ųjų klimato katastrofa taps negrįžtamu procesu.
Šią savaitę iš Briuselio pasiekė pavasarį atliktos apklausos rezultatai. Jie parodė, kad dauguma 27 šalių gyventojų įsitikinę, kad Europos Sąjungoje globalinio atšilimo problemos turi būti kuo skubiau sprendžiamos.
Tačiau yra ir priešingų nuomonių.
Čekijos prezidentas, ekonomistas Vaclavas Klausas neseniai „Financial Times“ išspausdintame straipsnyje susirūpinimą dėl klimato kaitos pavadino isterija ir grėsme spontanišką žmonijos evoliuciją pakeisti tam tikru centriniu - globaliniu - planavimu.
Klaipėdos universiteto profesorius S.Oleninas negali užmiršti kolegos iš Maskvos Kiro Nesiso pastebėjimo, kad planetos istorijoje būta ne vieno atšilimo. Todėl dabartinis nebūtinai reiškia, kad dar labiau karštės. Priešingai - gali staiga atšalti.
Panašiai mąsto Otavos-Karletono geomokslų centro direktorius P.Timotis Patersonas šią savaitę „National Post“ išspausdintame straipsnyje „Pažvelkite į Saulės dėmes - jos pranašauja globalinį atšalimą“.
Straipsnyje profesorius priminė, kad dar prieš 6 tūkst. metų vidutinė temperatūra buvo trimis laipsniais aukštesnė nei dabar, ir perspėjo, kad 2020-ieji Žemėje gali lemti neįtikėtiną atšalimą.
Audronė Gliožerienė
