Kiekvieną savaitę #KINOGURU jums pristato geriausių, įdomiausių, keisčiausių ir pačių –iausių filmų topus. Šį kartą – geriausi filmai, kurie jus pravirkdys.
10. „Sofijos pasirinkimas“ (angl. „Sophie's Choice“, 1982 m.), rež. Alanas J. Pakula
Filmas pasakoja apie į JAV atvykusią imigrantę iš Lenkijos Sofiją (akt. Meryl Streep), kuri prisimena siaubingą patirtį Aušvico koncentracijos stovykloje.
„Mirties fabrike“ Sofija yra priversta pasirinkti, ką išgelbės ir kas liks gyvas – jos dukra ar jos sūnus. Jei pačioje pasirinkimo pradžioje nepradėsite verkti, palaukite, kol Sofija galiausiai pasirinks. Tada jūsų skruostais tikrai riedės ašarų fontanai.
9. „Mano mergytė“ (angl. „My Girl“, 1991 m.), rež. Howardas Zieffas
Macaulay‘į Culkiną mes įpratę matyti kaip Keviną iš „Vienas namuose“ (gal dalis ir galvoja, kad ekrane matomo berniuko tikrasis vardas ir yra Kevinas). Tačiau šioje 1991 m. pasirodžiusioje juostoje, kitaip nei filme „Vienas namuose“, nėra vien juokai ir žaidimai.
Filmas pasakoja apie vienuolikmetę Vadą (akt. Anna Chlumsky), kuri jaučiasi atitolusi nuo savo našliu likusio tėvo (akt. Danas Aykroydas) ir susidraugauja su berniuku Tomu (akt. Macaulay‘is Culkinas).
„Mano mergytė“ daugiausia yra filmas apie tyrą, vaikišką meilę, tačiau tam tikri filme esantys siužeto vingiai gali priversti jūsų skruostais riedėti ašaras. Kartu tai ir kokybiškas šeimos filmas, kurį tikrai galite rodyti savo vaikams, nes „Mano mergytė“ neįkyriai, o, kaip tik, subtiliai aiškina apie artimojo netekties skausmą ir kaip su tuo gyventi toliau.
8. „Berniukas dryžuota pižama“ (angl. „The Boy in the Striped Pyjamas“, 2008 m.), rež. Markas Hermanas
Tai istorija apie dviejų berniukų draugystę. Vienas iš jų – nacių pareigūnų sūnus, kitas – žydų berniukas, atsidūręs koncentracijos stovykloje.
Tai yra įkvepiantis filmas apie draugystę, tai kartu ir labai svarbus filmas, kuris dar kartą mums parodo, koks nesuvokiamas siaubas buvo Holokaustas. Pačioje filmo pabaigoje užslėpti siužeto vingiai užspaudžia gerklę ir pritrenkia. Pasibaigus „Berniukui dryžuota pižama“, jūs dar norėsite šiek tiek ramiai pasėdėti ir suvokti, ką ką tik pamatėte.
7. „Ieškantys laimės“ (angl. „The Pursuit of Happyness“, 2006 m.), rež. Gabriele Muccino
Tikra verslininko Chriso Gardnerio istorija paremtas filmas, pasakojantis apie laiką, kai Chrisas su penkiamečiu sūnumi Christopheriu patyrė skurdą.
Filmas paperka savo nuoširdumu ir įkvepia žiūrovus. Tai nėra tipinė sėkmės istorija, kur po kelių iššūkių, laimė ateina pati savaime. Willo Smitho vaidinamam herojui reikia gerokai paplušėti, kol jis gali sau tvirtai pasakyti, kad atrado laimę.
6. „Hačiko: šuns istorija“ (angl. „Hachi: A Dog's Tale“, 2009 m.), rež. Lasse‘as Hallströmas
Įrašėme amerikietišką versiją, nors tai yra japoniško 1987 m. filmo perdirbinys, kurį „Kino guru“ jums rekomenduoja taip pat pamatyti. Pats „Hačiko“ filmas tikrai nėra kažkuo stebuklingas ar vertas daugkartinių peržiūrų (ne kaip kai kurie kiti šio sąrašo filmai).
Tačiau širdį virpinanti tikra istorija, kuria šis filmas paremtas, tikrai yra verta jūsų dėmesio. Daugeliui šis filmas yra raktas, kuris atveria ištikimiausio pasaulio šuns Hačiko istoriją. Net ir augintinių neturintys nubraukia vieną kitą ašarą.
5. „Žalioji mylia“ (angl. „The Green Mile“, 1999 m.), rež. Frankas Darabontas
Džonas Kofis (akt. Michaelas Clarke‘as Duncanas) už dviejų mergaičių išžaginimą ir nužudymą yra nuteisiamas mirties bausmei elektros kėdėje. Savo nuosprendžio jis laukia sustiprinto saugumo Luizianos kalėjime, kuriam vadovauja Paulas Edgecombas (akt. Tomas Hanksas).
Paulas pastebi, kad milžiniško stoto Džonas nepanašus į žiaurų prievartautoją ir žudiką, o veikiau yra geros širdies ir švelnus žmogus. Užsimezgęs ypatingas ryšis atskleidžia tikruosius faktus apie nusikaltimą, už kurį nuteisiamas Džonas Kofis.
„Žalioji mylia“ yra vienas iš tų filmų, kurių paskutinės scenos „pramuša“ ir nori tu ar nenori, imi ieškoti servetėlės ar nosinaitės.
4. „Marlis ir aš“ (angl. „Marley & Me“, 2008 m.), rež. Davidas Frankelis
Tikrai yra tokių žmonių, kurie nėra didžiausi gyvūnų gerbėjai. Bet tiems, kurie nors kartą glostė bent vieną šunelį, „Marlis ir aš“ išspaus ašarą.
Šiltų emocijų pripildytas filmas pasakoja, kaip jaunavedžiai Džonas (akt. Owenas Wilsonas) ir Dženė (akt. Jennifer Aniston) priima į savo šeimą pašėlusį auksaspalvį Labradoro retriverį Marlį. Nutrūktgalvis augintinis sukuria daugybę smagių akimirkų žiūrovams, tačiau graudintis priverčia pati filmo pabaiga.
„Marlis ir aš“ yra pagal tikrą istoriją sukurtas filmas, o ašarą išspausti gali ir tai, kaip gražiai savo mylimą draugą pagerbė savo gyvenimą su Marliu aprašęs žurnalistas Johnas Groganas.
3. „Užrašų knygelė“ (angl. „The Notebook“, 2004 m.), rež. Nickas Cassavetesas
Ypač raudinanti meilės istorija. Filme rodoma, kaip slaugos namuose Djukas (akt. Jamesas Garneris) kitai slaugos namuose gulinčiai pacientei (akt. Gena Rowlands) skaito romantišką dviejų įsimylėjelių – Elės ir Nojaus – istoriją iš savo užrašų knygutės.
„Užrašų knygelė“ nors ir nesibaigia taip tragiškai kaip kitas šio topo atstovas, tačiau netikėti siužeto vingiai graudina ne ką mažiau, o, žiūrint paskutines filmo scenas, gali pajusti gniutulą gerklėje.
2. „Titanikas“ (angl. „Titanic“, 1997 m.), rež. Jamesas Cameronas
Net praėjus daugiau nei 20 metų nuo „Titaniko“ premjeros, iki pat šių dienų tragiškai pasibaigusi Džeko (akt. Leonardo DiCaprio) ir Rouz (akt. Kate Winslet) meilės istorija virpina kino žiūrovų širdis. Tikras meilės, džiaugsmo ir skausmo epas yra tikra kino šventė. Kaip rašė kino kritikas Rogeris Ebertas, tokius filmus padaryti nėra sunku, bet juos padaryti gerai – sunku.
O štai Jamesui Cameronui pavyko. Jei „Titanikas“ būtų tiesiog paprastas katastrofų filmas, mes jo tikrai neprisimintume. Jei tai būtų paprastas filmas apie „Titaniko“ istoriją, mes jo taip pat neprisimintume, nes, paprasčiausiai, žinotume, kaip filmas baigsis.
„Titaniką“ mes prisimenam būtent dėl aistringos ir jausmingos Džeko ir Rouz meilės ir jų romano kulminacijos, kuri turėtų suminkštinti net ir kiečiausius cinikus.
1. „Aukštyn“ (angl. „Up“, 2009 m.), rež. Pete‘as Docteras ir Bobas Petersonas
Daugelis filmų ašarų upelius pralieti priverčia pačioje pabaigoje, kartais – jau gerokai siužetui išsiplėtojus. „Aukštyn“ žiūrovų širdies kerteles nokautuoja nuo pat peržiūros pradžios. Filmas prasideda nuo pasakojimo apie Karlo ir Elės meilės istoriją – nuo pat vaikystės iki tol, kol mylimuosius išskiria mirtis.
Pirmieji filmo akordai mums įkalą į galvą, kad „Aukštyn“ yra filmas ne tik vaikams, nes tas kelių minučių prologas nagrinėja tokias temas kaip negalėjimas susilaukti vaikų ar mylimo žmogaus netektis.
„Aukštyn“ didžiąja dalimi ir spalvotas ir šviesus animacinis filmas, toks, kaip ir daugelis „Pixar“ studijos produktų, tad nėra taip, kad viso filmo metu jūsų skruostais riedės ašaros. Tačiau pačioje juostos pabaigoje kūrėjai meta paskutinį kozirį, primenantį apie ašarot priverčiančią įžangą. Jei žiūrint „Aukštyn“ nesusikaupė nė lašelis jūsų akyse, nueikite pas gydytoją, gal susirgote?
Verti paminėjimo: „Išvirkščias pasaulis“, „Tiltas į Terabitiją“, „Forestas Gampas“, „Plieninės magnolijos“, „Vadink mane savo vardu“, „Kuprotas kalnas“.
