S. Tomas lietuviams žinomas ne vienerius metus. Jis prieš kelerius metus tiesioginės transliacijos socialiniuose tinkluose metu sudaužė generolo Vėtros atminimo lentą, buvęs Rolando Pakso advokatas, žmogus, iš neva savo rastų dinozaurų kaulų viręs sriubą.
Šįkart S. Tomas siūlo migrantams savo teisinę pagalbą.
Migrantams siūlo savo paslaugas
Socialiniuose tinkluose apstu grupių, kuriose arabų kalba dalinamasi informacija dėl migracijos. Neseniai tokias grupes užplūdo lietuviai. Vieni grupių narius atakuoja specialiomis į arabų kalbą išverstomis žinutėmis apie tai, kad Lietuva nėra tiltas į Europą, kiti, regis, iš migrantų bando pasipelnyti.
Keletas tokių profilių – po Stanislovo Tomo ir Niko Spirausko vardais. Abu šie profiliai migrantų grupėse skelbia, kad advokatu save vadinantis S. Tomas gali migrantams padėti įsitvirtinti Lietuvoje.
„If you have recieved a deportation order, you can file an appeal to the UN. The UN may cancel the deportation order. I’m a lawyer and I can help you. Lithuania is your new home!“, – rašo abi paskyros.
Žinutėje teigiama, kad gavus įsakymą išvykti iš šalies, migrantai gali kreiptis į Jungtinių Tautų Organizaciją (JTO), kuri esą gali įsakymą atšaukti. S. Tomas skelbiasi esąs advokatas, o Lietuvą jis migrantams pristato kaip naujus namus.
Vyriausybė nuo pat migrantų krizės pradžios akcentuoja, kad Lietuva jokiu būdu nėra lengvas kelias į Europą. Siunčiama žinutė visad buvo tokia, kad migrantai yra pasitelkti kaip hibridinės Baltarusijos atakos prieš Lietuvą ginklas. Iš migrantų yra išviliojami pinigai, jiems žadama, kad Lietuva yra kelias į Vokietiją, tačiau patekę į Lietuvą jie susiduria su sunkumais.
Yra išbrauktas iš advokatų padėjėjų sąrašo dėl grubių etikos pažeidimų
Teisininkai sako, kad S. Tomo pasiūlymas migrantams yra sunkiai įmanomas. Pirma – S. Tomas teisininkų bendruomenėje nėra laikomas patikimu teisininku. Apskritai Lietuvoje jis net nėra laikomas advokatu.
Lietuvos advokatūros atstovė žiniasklaidai Ieva Paliliūnienė sako, kad S. Tomas advokatu iš viso niekad nėra buvęs. Jis kadaise buvo advokato padėjėjas, tačiau jau seniai nebėra.
„Nuo 2015 m. jis yra išbrauktas iš advokatų padėjėjų sąrašo dėl grubių etikos pažeidimų. Kitas dalykas, kurį mes žinome, Europos žmogaus teisių teismas (S. Tomą – aut. past.) yra pripažinęs kaip apsišaukėlį advokatu ir neleidžia atstovauti pareiškėjams ar kitaip jiems padėti iki gyvenimo pabaigos“, – tv3.lt komentuoja I. Paliliūnienė.
S. Tomas prieš kurį laiką prisistatinėjo kaip Moldovos ir Andoros advokatas. Europos žmogaus teisių teismas jam tai daryti uždraudė.
Teisiniai procesai priklauso nuo to, kokie migrantai
Antra, S. Tomo siūlomos paslaugos yra sunkiai įgyvendinamos.
Mykolo Romerio universiteto tarptautinės teisės profesorė Lyra Jakulevičienė aiškina, kad teisiniai procesai migrantams vykstant į šalį priklauso nuo to, kokie tai yra migrantai. Jei omenyje turimi migrantai, kurie dėl patogesnio gyvenimo ar panašių priežasčių išvyksta iš savo šalies, valstybė jų į savo teritoriją įleisti neprivalo, jei jie neatitinka įvažiavimo į šalį sąlygų.
Tačiau jei jie jau yra patekę į valstybę neteisėtai, jie gali būti išsiunčiami priimant individualų sprendimą dėl išsiuntimo ir organizuojant jų grąžinimą.
„Grąžinimas gali būti savanoriškas ir priverstinis, visuomet pirmiausia turėtų būti pasiūlyta grįžti savanoriškai (to reikalauja ES Grąžinimo direktyva), jei asmuo nepaklūsta, tuomet gali būti vykdomas priverstinis grąžinimas į kilmės valstybę (t.y. asmens pilietybės valstybę, arba jei neturi pilietybės, paskutinės nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę)“ – tv3.lt aiškina L. Jakulevičienė.
Su kitokia teisine situacija susiduriama kai kalbama apie migrantus, kurie yra priversti išvykti iš savo kilmės valstybės. To priežastys gali būti vykdomas persekiojimas, karas, grubūs žmogaus teisių pažeidimai ir kita.
Pasak L. Jakulevičienės, tokie asmenys daugiausia negali atvykti teisėtai.
„Pavyzdžiui, jei asmenį persekioja jo valstybės valdžios institucijos dėl politinės nuomonės, tautybės ar kitų priežasčių, toks asmuo niekuomet negalės gauti oficialaus paso ir vizos į kitą valstybę. Pripažindama tokių asmenų specifinę padėtį tarptautinė bendruomenė (daugiau kaip 140 valstybių) tarptautiniu mastu susitarė dėl normų, kad jei toks asmuo kreipiasi dėl apsaugos kitoje valstybėje kaip pabėgėlis ir negali atvykti teisėtai, jam atsakomybė už neteisėtą sienos kirtimą nėra taikoma su sąlyga, kad prisistato valdžios institucijoms nedelsiant, atvyksta iš nesaugios valstybės ir paaiškina savo neteisėtą atvykimą. Išimtis pabėgėlių atvykimui numato ir ES Šengeno kodeksas“, – sako L. Jakulevičienė.
Tačiau tai nereiškia, kad visiems, kurie kreipiasi dėl prieglobsčio, bus leidžiama šalyje pasilikti. Jei tokiam užsieniečiui neleidžiama likti šalyje, jis patenka į grąžinimo procedūrą.
„Pagrindinė problema tokiais atvejais, kai kalbame apie migrantų patekimą į teritoriją, yra ta, kad dažnai tai mišrios grupės, todėl būtina iš jų atskirti tuos, kuriems reikia apsaugos ir tuos, kurie keliauja savo patogumui“, – komentuoja L. Jakulevičienė.
Žmogus liktų nuviltas
Lietuvos advokatūros pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis sako, kad S. Tomo siūlymas migrantams yra rizikingas. Norintis gauti prieglobstį asmuo turi užpildyti anketą, kuri vėliau Migracijos departamento yra įvertinama. Departamentui priėmus sprendimą, jį asmuo gali apskųsti.
Taip asmens advokatas turi teisę susipažinti su medžiaga. Tam dabartinis teisinis reguliavimas numato trumpą terminą – septynias dienas.
„Prieglobsčio prašytojo dokumentų išsiuntimas kitiems yra ribotas. Kai kurie neturi ir ryšio priemonių ir kalbėtis su kažkokiu atstovu, kurio nemato, neturi galimybės. Susipažinti ir išklausyti toks asmuo, kuris negyvena Lietuvoje (negali – aut. past.) (kiek žinome, S. Tomas negyvena Lietuvoje), vadinasi, reali apskundimo tikimybė yra maža.
Europos žmogaus teisių teismas jam uždraudė teikti paslaugas bet kokiems asmenims dėl jo apsišaukėliškos veiklos. Šiuo atveju, jeigu apeliacija būtų nepatenkinta ir žmogus bandytų ginti savo teises, o Lietuvoje jos realizuotos Europos žmogaus teisių teismui, jis būtų nuviltas“, – sako M. Kukaitis.
Teisininkas S. Tomo siūlomas paslaugas vadina „fikcija“, o ne teisinėmis paslaugomis, tad žmonės, kuriems išties reikia teisinės pagalbos, liktų apgauti.
„Asmuo, kuris yra sulaikytas, net ir palapinių miestelyje, gali susirasti advokatą. Jis turėtų su tuo advokatu pasirašyti teisinių paslaugų sutartį, advokatas, atstovaudamas jį galėtų atvykti į departamentą, susipažinti su byla ir pateikti kaip teisme atstovaujantis asmuo. S. Tomas nėra advokatas, nėra advokato padėjėjas Lietuvoje ir jo galimybės atstovauti Lietuvos teisme yra labai minimalios“, – sako M. Kukaitis.
JTO nėra išeitis
S. Tomas savo skelbime rašo, kad padėtų migrantams kreiptis į JTO. Profesorė L. Jakulevičienė sako, kad reikėtų turėti omenyje, kad čia, ko gero, yra kalbama apie laikinas priemones. Laikinosios priemonės yra žmogaus išsiuntimo sustabdymas iki kol bus priimtas galutinis sprendimas.
Kaip sako L. Jakulevičienė, teoriškai laikinosios priemonės yra įmanomos, tai numato Europos žmogaus teisių teismo reglamentas, vadinamoji taisyklė 39 ir kai kurių kitų žmogaus teisių tarptautinių teisminių institucijų taisyklės.
„Visgi suabsoliutinti tokių laikinų priemonių taikymo galimybės nereikėtų, kaip ir nesiūlau pasitikėti tokiais „patarimais“. Tokios laikinos priemonės gali būti skiriamos tik išimtinais atvejais, kai išsiuntimu būtų padaroma neatitaisoma žala ir gresia pavojus.
Tikėtina, kad tokios priemonės galėtų būti skiriamos tais atvejais, kai išsiuntimo pasekoje asmeniui iškiltų pavojus jo gyvybei, grėstų kankinimai, nežmoniškas elgesys, persekiojimas, tolimesnis išsiuntimas į nesaugią šalį, šeimos išskyrimas ir pan., todėl jos tikrai nebūtų taikomos kiekvieno migranto atveju“, – komentuoja L. Jakulevičienė.
M. Kukaitis pabrėžia, kad kiekviena valstybė, kuri nagrinėja migrantų prieglobsčio prašymus, turi vadovautis teisės aktais, kurie yra reglamentuoti toje valstybėje.
„Jungtinės Tautos nesprendžia to asmens konkrečioje valstybėje pabėgėlio statuso. Tokios teisės konkretų asmenį ginti konkrečiai Jungtinėse Tautose nėra galimybės. Tai yra mechanizmas ginti per valstybės institucijas, tam yra Migracijos departamentas, teismas, Lietuvos institucijos, Europos žmogaus teisių teismas, jei jos yra pažeidžiamos, bet ne per Jungtines Tautas“, – sako M. Kukaitis.
Žinomas veikėjas
S. Tomas visuomenei žinomas ne vienerius metus. Dar 2019-aisiais vidury baltos dienos jis kūju suskalbė memorialinę lentą generolui Jonui Noreikai. Tiesa, tuomet jis kalėjimo išvengė – teismas nusprendė, kad advokatu save vadinantis S. Tomas viešosios pagarbos vietos neišniekino, mat atminimo lenta neatitiko tokio apibrėžimo.
Nors už grotų S. Tomas nepateko, už vandališką elgesį jam buvo paskirtas aštuonių mėnesių laisvės apribojimas ir paskirta sumokėti piniginę baudą. S. Tomas turėjo susimokėti 2242 eurų dydžio baudą.
Prieš keletą metų jis dalyvavo garsioje byloje, kur esą bandė apginti šalies senjorus ir kovą dėl mažų pensijų perkelti net į Strasbūrą. Kurį laiką S. Tomas dirbo ir Rolando Pakso advokatu. O prieš kelerius metus į teismą kreipėsi su prašymu leisti nužudyti vieno iš šalies žiniasklaidos priemonių vadovą ir jo šeimą.
Portalas tv3.lt kreipėsi į S. Tomą dėl komentaro apie jo teikiamą pagalbą migrantams, tačiau jis komentuoti portalui nesutiko.
