Vytauto Didžiojo universitete Arūnas Vaikutis buvo pirmosios Lietuvių kalbos ir literatūros bakalaurų laidos atstovas (bakalauro laipsnis įgytas 1993 m.), niekada nepamiršęs savo Alma Mater, bendradarbiavęs su VDU Letonikos centru, folkloro ansambliu, buvusiais kursiokais. Itin glaudūs ryšiai jį siejo su universitete studijuojančiais neįgaliaisiais.
Prisiminė jo gyvenimą
Daugelio atmintyje yra išlikę išsamūs ir įdomūs Arūno Vaikučio reportažai, prieš keletą metų skambėję Lietuvos radijo eteryje iš Rygos. Nepriekaištingai taisyklinga lietuvių kalba kalbėjęs žurnalistas gimė Aukštaitijoje, Zarasų rajone, Pakačinės kaime netoli Zalvės ežero.
Nors dar vaikystėje A. Vaikučio gyvenimo keliai atvedė į Kauną, jis bet kada iš suvalkietiškos bendrinės kalbos fonetikos galėjo persijungti į gimtąją sodrią ir vaizdingą rytų aukštaičių patarmę, prabilti latviškai ar rusiškai.
Natūralu, jog komunikabilus ir gabus kalboms vaikinas rinkosi lietuvių filologijos studijas – iš pradžių Vilniaus Universiteto Kauno humanitariniame fakultete, vėliau – ką tik atsikūrusiame Vytauto Didžiojo universitete.
Dar vaikystėje tobulai išmokta latvių kalba ir studijų metais pagilintos jos žinios bei praktiniai įgūdžiai, įgyti stažuojantis Latvijos Universiteto Filologijos fakultete, atvėrė A. Vaikučiui darbo galimybes Latvijoje.
Kūrybingą ir pilną iššūkių žurnalisto profesiją A. Vaikutis pradėjo 1994 m. kaip neetatinis Lietuvos radijo korespondentas, nuo 1996 m. jis tapo etatiniu LRT darbuotoju, įstojo į Lietuvos žurnalistų sąjungą ir dirbo Rygoje iki 2019-ųjų.
Gaunantis informaciją iš pirminių šaltinių žurnalistas ne tik rengė reportažus apie Latvijos politiką, ekonomiką, kultūrą, tradicijas, bet ir bendravo su Latvijos lietuvių bendruomene, Lietuvos ambasados darbuotojais, Latvijos Universiteto Lituanistikos centru, bendradarbiavo su Latvijos Radiju, konsultavo latvių kolegas apie įvykius Lietuvoje, tarpininkavo ieškant informacijos ar įdomių pašnekovų.
Empatiškas ir visuomet pasiruošęs visiems padėti bei gebantis operatyviai spręsti problemas A. Vaikutis gyveno ir dirbo itin kukliomis sąlygomis, kurios jam, turinčiam įgimtą vaikščiojimo negalią, dažnai buvo sekinančios ir morališkai žeidžiančios.
Tačiau noras dirbti ir būti reikalingam buvo stipresnis... 2003 m. A. Vaikutis pripažintas geriausiu Lietuvos radijo žurnalistu, 2011 m. už puikius interviu ir reportažus jis buvo apdovanotas Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus „Gintarinio parkerio“ premija, jam siūlyti ir kiti garbingi apdovanojimai nuo kurių kukliai buvo atsisakyta.
Žurnalisto darbą mėgo, juo didžiavosi, privačius pokalbius su draugais baigdavęs optimistine ir kiek ironiška fraze: „Turamies un nepadodamies!“ („laikykimės ir nepasiduokime“).
Pasikeitus aplinkybėms, po daugiau kaip dvidešimties darbo Rygoje metų A. Vaikutis grįžo į Kauną, tačiau kito darbo jam taip ir nepasisekė rasti. Pačiame Covid-19 karantino įkarštyje palaidota vienintelė per gyvenimą lydėjusi artimoji – mama, ėmė prastėti paties sveikata. Susiklosčiusi situacija pasiūlė tik amžinąją kelionę... Tebus ji velioniui lengva ir paguodžianti!
VDU bendruomenės vardu reiškiame užuojautą A. Vaikučio artimiesiems.
VDU HMF Letonikos centro informacija
