Rusų kariai ukrainiečius prieš tai tikrina specialiose filtracijos stovyklos – laužo jų valią, tardo ir kankina. Iš liudininkų pasakojimų aiškėja, kad patenkantys į gulagus žmonės, turintys bet kokių ryšių su Ukrainos armija, tiesiog dingsta be žinios.
Ukrainiečių žiniasklaidos transliuojamuose vaizdo įrašuose – šokiruojantys, tačiau realūs vaizdai iš filtracijos stovyklų – vietų, kuriose rusų okupantai tikrina ukrainiečius dėl ryšių su Ukrainos armija, prieš tremdami juos į Rusiją. Kartojasi XX amžiaus Stalino nusikaltimai, kai tremiama buvo ir lietuvių tauta. Ukraina skelbia, kad okupantai į skirtingus rusų regionus per prievartą deportavo jau virš milijono ukrainiečių. Iš jų 200-ai tūkst. – vaikai. Žmonės įbauginti: „Aš nenoriu gyventi Rusijoj, aš noriu gyventi Ukrainoj, jokios Rusijos nenoriu išvis nė lašo.“
Tačiau ko ukrainiečiai nori, rusams nelabai rūpi. Štai – nesuvokiamas rusų kario abejingumas: „Vykdom gyventojų filtraciją, siekdami išsiaiškinti karo veiksmų dalyvius iš Ukrainos pusės.“
Sovietų NKVD 1942–1944 metų stovyklose rusai tardė savus, kuriuos tuo metu išduodavo vietiniai kolaborantai. Dabar – tas pats su svetima tauta. Psichologinis spaudimas ir kankynės. Žiaurias patikras, kurias vykdo rusų kariai, pereina ne tik tie, kuriuos prievarta deportuoja į Rusiją, bet ir tie, kurie patys bando išvažiuoti iš okupuotų teritorijų, gelbėdamiesi nuo karo.
Tie, kam pavyko išgyventi, dalijasi skaudžiais išgyvenimais:
„Kairiosios ir dešiniosios rankos pirštų antspaudų paėmimas ir paso duomenys – kaip kalėjime.“
„Mes net į tualetą ėjome su priežiūra, atėmė mūsų telefonus, skanavo juos. Jie mus įvedė į duomenų bazę.“
„Tikrina, ar nebuvo pašalinti skirtingi susirašinėjimai ar kitas turinys, tarnaujančių kariuomenėje numeriai. Be to, yra susirūpinimas, kad po to, kad telefonus prijungia prie kompiuterių, diegiamos specialios šnipinėjimo programos.“
„Manęs klausė, ar nepažįstu ko nors iš spec. tarnybų, ar žinote kažką iš karininkų, kažką iš policijos ir muitinės. Buvo viena mergina, kuri dirbo policijoje, jie tą išsiaiškino ir kur ją išvežė – nežinau. Jos nepilnametė sesuo liko ten pat.“
„Pradėjo atsirasti tokių pavienių liudijimų tų, kurie pereina filtracija, kad tarpusavy rusų kariai šneka apie žudymus. Kad tie žmonės, kurie nepereina filtracijos, kad su jais – be ceremonijų. Ši informacija kol kas neatvirtina. Žinoma, ateity turi būti tikrinama.“
Tiems, kas perėjo filtraciją, išduodama atitinkama pažyma. Dažnai šiuos žmones priverčia pasiimti pasą – ar vadinamosios Luhansko Donecko Respublikos, arba Rusijos.
Ir priverstinai siunčia į Rusiją. Taip pat, po filtracijos stovyklų seka ir dokumentų pasirašymas – verčiant patvirtinti faktą, kad ukrainiečiai, tarkime, Mariupolį, ar bet kokį kitą miestą atakavo patys. Kad vėliau tarptautiniuose teismuose rusai turėtų kaip apsiginti.
Taikūs gyventojai Mariupolyje taip pat pereina filtraciją, kad gautų iš okupantų leidimus judėti mieste. Atlieka ją vietinėse policijos nuovadose, kontroliuojant rusams: „Be šito leidimo būti lauke yra rizikinga. Formaliai draudžiama, tave gali suimti, ten valdo karinė rusų komendantūra ir pasekmės to neaiškios.“
Iš Kyjivo prieš ketverius metus istorijos magistrantūrą studijuoti atvažiavusi ukrainietė Oleksandra sako sunkiai suvokianti, kaip jos tiriami dalykai apie praeities trėmimus dabar virsta realybe ir iš pažįstamų tenka girdėti skaudžias patirtis.
„Draugų istorija, kurią galima apibūdinti taip schematiškai, nes tie žmonės nelabai pasiruošę kalbėti apie tą patirtį. Po to, kai žmogus buvo išvežtas iš Mariupolio į filtracinę stovyklą, paskui į Permę, ir iš ten jau per Lietuvą jis išvažiavo į Europą. Kol kas liks ten ir bandys nusiramint ir grįžt į normalią būseną“, – pasakoja ukrainietė Oleksandra Petrauskaitė.
Oleksandra sako, kad detalės apie tai, kas vyko jau Rusijos gulaguose, pradės aiškėti daug vėliau. Dabar – neaišku, nei kur tie žmonės, nei ar jie turi bent kažkokį ryšį.
„Aišku, dalis žmonių gali būti labai išsigandę ir jie pasirenka gyvybę, dėl to yra deportuojami į Rusiją, dalis jų yra didesniam pavojuj. Pavyzdžiui, jei rusai sužino, kad žmogus turi ryšių su Ukrainos kariuomene, pavyzdžiui, žmona turi vyrą, kuris kariauja Ukrainos pusėje, gali būti daug bėdų ir, deja, labai daug ir smurto ir prievartavimo ten vyksta“, – sako Oleksandra.
O Rusijos propaganda bet kokią informaciją moka pasukti savo naudai. Pasakoja žiūrovams, kaip glaudžia ukrainiečius, kurie esą patys nori į Rusiją. Tokia ta laisvė, su įstatytu į kaktą šautuvu.
„Pats deportavimo faktas – tai yra nusikaltimas žmoniškumui. Ypač kai tas deportavimas yra daugiau nei akivaizdus. Tai nėra tik kaip kartais būna arba internavimas civilių ar iškėlimas iš laikinosios vietos. Tai yra ilgalaikis perkėlimas į Rusijos teritoriją“, – komentuoja teisės ekspertas Dainius Žalimas.
Kyjivo teigimu, ukrainiečių tremtis iš savo šalies – dažnai į izoliuotus ar ekonomiškai silpnus Rusijos regionus.
