Baltieji gandrai jau ne pirmus metus Lietuvą palieka itin anksti. Į būrius renkasi liepos mėnesį, o rugpjūčio pradžioje pakelia sparnus didžiajam skrydžiui į šiltuosius kraštus.
„Didžioji dauguma jau išskridusi yra, vakar teko būti gamtoje, nei vieno gandro: nei balto, nei juodojo nemačiau, jei būtų, tai tik trupinėliai, nes dauguma išskrenda rugpjūčio mėnesį“, – sako Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas Deivis Dementavičius.
Ornitologai sako, kad šiemet gandrams itin trūko maisto, tad anksti ir išsiruošė svetur.
„Kada jaunikliai palieka lizdus, pradeda burtis į didelius būrius, tupia į laukus maitintis, bet kadangi maisto nebuvo daug, tie pulkai greitai šiemet ir išskrido. <...> Šiemet ypatinga sausra, labai mažai maisto gandrams, varliagyvių, žuvyčių, vabzdžių stambesnių“, – teigia ornitologas Saulius Rumbutis.
Deja, ne visų migracinės kelionės baigiasi sėkmingai, dalis sparnuočių gimtinėn nesugrįžta.
„Susiduria su aukštos įtampos laidais, tupia nakvoti į tuos pačius stulpus didžiuliais būriais ir jei suliečia laidus, visa ta armija ir būna elektros srovės nutrenkiami. Kai kuriose šalyse Šiaurės Afrikoje baltieji gandrai yra medžiojami, kai kur dėl maisto, o kai kur dėl pramogos“, – pasakoja S. Rumbutis.
Paskui gentainius į tolimus kraštus, kur šilčiau ir daugiau maisto, jau ruošiasi ir juodieji gandrai. Nors įprastai šie ilgasnapiai mūsų šalies giriose užsibūdavo iki rugsėjo. Šių gandrų populiacija mūsų šalyje maža – peri nuo 400 iki 800 porų.
Kadangi juodieji gandrai – slapukai ir mėgsta nuošalesnes vietas, kur žmogus retai užklysta, tad Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologai prie vieno lizdo ankstyvą pavasarį, dar prieš paukščiams parskrendant, pritaisė vaizdo kamerą, kad galėtų stebėti koks gyvenimas čia verda.
„Buvo fiksuotas ir jo sugrįžimas, ir kada gandrą užklupo pavasarinis sniegas, kada grįžo antras poros narys, nes pirma grįžta patinai, užima teritoriją, ir tolimesni etapai ir kiaušinių dėjimas, jauniklių auginimas, mityba. Įdomių dalykų nufilmuota“, – pasakoja S. Rumbutis.
Nors vaizdo kameroje įamžintame lizde užaugo du jaunikliai, dideliu atžalų skaičiumi kiti juodieji gandrai nedžiugino – didžioji dalis liko bevaikiai.
„Deja, šiais metais ir eilę metų juodiesiems gandrams sezonas būna gana prastas, šiais metais iš daugiau kaip 15 porų, tik dvi išaugino jauniklius: viename lizde buvo 4, o kitame – tik du“, – teigia D. Dementavičius.
Juodiesiems gandrams reikia ypatingo dėmesio, nes šie paukščiai nyksta, nes mažėja jų pamėgtų sengirių. Juodasis gandras įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. O štai baltasis gandras yra Lietuvos nacionalinis paukštis – šių paukščių mūsų šalyje peri beveik 20 tūkstančių porų. Pasak ornitologų – Lietuva yra gandrų populiacijos lopšys, tad labai svarbu tai išsaugoti.
O išskrendantys gandrai, sako, ant sparnų išsineša ir vasarą, prasideda pasiruošimas rudeniui, anksčiau šią dieną žmonės spėdavo orus. Sakoma, jei per šventą Baltramiejų lyja – bus šlapias ruduo.
Kaip atrodė ornitologų užfiksuotas juodųjų gandrų lizdas pamatykite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
