.jpg)
Gali būti, kad po kelerių metų Lietuvos teismuose veidus po kaukėmis slepiantys saugomi liudytojai ir jų sargybiniai taps retenybe. Tokie spėjimai laužti ne iš piršto. Šalies Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius šiemet vasario 3 dieną patvirtino tvarkos aprašą dėl vaizdo konferencijų įrangos naudojimo teisme apklausiant saugomus liudytojus ir nukentėjusius.
Ko bijo Senelis?
Nauja tvarka bene pirmasis Lietuvoje nori pasinaudoti kadaise didžiulį autoritetą senosios Kauno mafijos pasaulyje turėjęs J. Bielskis, pravarde Senelis.
Žaliakalnio krikštatėviu laikytas garbaus amžiaus vyriškis šiemet net tris kartus buvo kviečiamas liudyti Klaipėdos apygardos teisme. Jame nuo praėjusių metų gegužės nagrinėjama legendinio kauniečio Henriko Daktaro, pravarde Henyte, ir jo parankinių nusikaltimų byla.
Kviečiamas liudyti, J. Bielskis nepasirodydavo. Kaskart teisėjams jis atsiųsdavo raštus, kad posėdžiuose negalįs dalyvauti dėl sveikatos negalavimų.
Įdomu, kad tomis dienomis vykusiuose Vilniaus apygardos teismo posėdžiuose kaunietis kaskart pasirodydavo be jokių trikdžių. Šioje byloje Senelis su palangiškiu Gediminu Jacka ir buvusiu senų laikų bendražygiu kauniečiu Ariku Pastuškovu teisiami dėl praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje įvykdytų šiurpių nusikaltimų.
Dar 2005-aisiais teisėsaugininkams padėjęs atskleisti tamsiausias senosios Kauno mafijos paslaptis J. Bielskis Daktarų klano nusikaltimus narpliojančiai teisėjų kolegijai neseniai pateikė raštišką prašymą, kad nori būti apklausiamas nuotoliniu būdu.
Buvęs gangsteris, kurį kartais saugo policijos pareigūnai, teismui pareiškė, kad jį trikdo ne tik teismo procese dalyvaujantys anuomet Daktarų gaujos viršūnėms priskirti vyrai, bet ir nepakeliamas žurnalistų dėmesys.
Matyt, viename artimiausių Daktarų teismo posėdžių J. Bielskis vaizdo konferencijoje vis dėlto išklos tiesą apie senosios Vilijampolės gangsterius.
„Balsas.lt savaitės“ žiniomis, Klaipėdos apygardos teismas žada pasirūpinti tokiai apklausai reikalinga įranga. J. Bielskio liudijimas šioje byloje ypač svarbus. Jis bene pirmasis teisėsaugininkams papasakojo ne tik apie šiurpius Daktarų gaujos vyrų, bet ir apie kitų anuomet Kauną valdžiusių organizuotų nusikaltėlių grupuočių nusikaltimus.
Sutaupo pinigų ir laiko
Populiariuose amerikiečių detektyviniuose serialuose dažnai rodoma, kaip JAV teismuose vaizdo konferencijoje apklausiami sudėtingų bylų dalyviai, su teisėsaugininkais sutikę bendradarbiauti liudytojai.
Lietuvoje faktiškai nėra teismų, kurie turėtų tokią brangią, tačiau šiais laikais būtiną vaizdo ir garso aparatūrą.
Policijos departamento Kriminalinės policijos biuro darbuotojai bene aktyviausiai iš teisėsaugos institucijų pasisakė už saugomų liudytojų ir nukentėjusių žmonių apklausas nuotoliniu būdu. Tai, jų manymu, padėtų sutaupyti ne tik pinigų, bet ir laiko.
„Tai nėra jokia naujiena. Dabar pagal galiojantį Baudžiamojo proceso įstatymą nedraudžiama tokių dalykų. Imamės iniciatyvos, kad teismuose būtų sudarytos galimybės tokią įrangą sumontuoti ir prireikus ja pasinaudoti, – „Balsas.lt savaitei“ kalbėjo Kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis. – Žinau, kad šios įrangos galimybės neribotos – įmanoma pakeisti net liudijančio asmens balsą.
Tokios apklausos ypač naudingos liudytojams, kuriems taikomas anonimiškumas ir liudytojų apsaugos įstatymas. Bet kuriuo atveju tokios apklausos visais atvejais turi ir finansinę, ir saugumo naudą.“
Sudėtingus tyrimus narpliojančio kriminalinės policijos padalinio vadovo žodžiais, su šalies teismais ne kartą buvo surengtos apklausos dėl tokios įrangos naudojimo.
„Visais atvejais priklauso, kaip vykdomos teisminės procedūros. Juk viskas priklauso nuo teismų. Bet apie tai plačiau galėtų kalbėti Nacionalinės teismų administracijos (NTA) atstovai. Juk kiekvienu atveju gali būti skirtinga situacija, aplinka“, – kalbėjo A. Matonis.
„Balsas.lt savaitei“ pasidomėjus, ar ateityje gali išnykti policijos saugomų ir juodomis kaukėmis veidus slepiančių liudytojų vežiojimas į teismus, A. Matonis santūriu tonu atsakė: „Kol kas sunku vienareikšmiškai atsakyti.“
Sulaukia nemažai prašymų
Šia tema kalbintas NTA Informatikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Marius Paužuolis teigė, kad nuo pernai atlikta 13 vaizdo konferencijų, kuriose dažniausiai liudijo svarbūs bylų liudytojai, minimi tarptautinėse bylose.
Anot M. Paužuolio, pastarosiomis savaitėmis sulaukta nemažai prašymų dėl liudijimų vaizdo ryšiu iš užsienio. Mat pastaraisiais metais vis dažniau svetur išvykę lietuvaičiai įsipainioja į plataus masto kriminalines istorijas.
Ypač dažnai lietuviai su įstatymais prasilenkia Jungtinėje Karalystėje.
„NTA bene vienintelė Lietuvoje turi tokioms apklausoms tinkamą įrangą, kuri taikoma tarptautiniu mastu. Neretai į mus kreipiasi Ispanijos teisėsaugininkai, kurie į mūsų šalyje vykstančius teismus, teisinės pagalbos prašymu, atgabena jų šalies regionuose dėl tam tikrų nusižengimų nusikaltusius lietuvius.
Tokio pobūdžio apklausose, be įtariamojo, dalyvauja teisėjas, prokuroras, o ispanai dažniausiai klausinėja apie įvykdyto nusikaltimo aplinkybes. Kitąmet tokioms apklausoms atlikti NTA ketina nusipirkti kur kas tobulesnės įrangos“, – „Balsas.lt savaitei“ kalbėjo M. Paužuolis.
Pašnekovas leido suprasti, kad apklausos nuotoliniu būdu dažniausiai vyksta NTA patalpose.
„Apklausiami asmenys gali liudyti ir iš bet kokio kito slapto buto, kuriame tuo metu liudytojas gyvena, ar iš jam apsaugą užtikrinančių Kriminalinės policijos biuro darbuotojų specialiai parinktos vietos“, – teigė M. Paužuolis.
NTA atstovas sakė, kad tokia technologija taikoma ne tik baudžiamosiose, bet ir civilinėse, administracinėse bylose.
Apklausos per atstumą dažnai rengiamos ir Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Skandinavijos šalių teismuose.
Rajonų teismams – neįmanoma misija
Mykolo Romerio teisės fakulteto Baudžiamojo proceso katedros vedėjas Raimundas Jurka „Balsas.lt savaitei“ teigė, kad toks šiuolaikiškas prietaisas Lietuvos rajonų teismų patalpose vargu ar įmanomas.
„Juk dabar teismai priversti išlaidauti, tenka apmokėti kelionės išlaidas. Neretai pakviesti liudyti žmonės susiduria su didžiausiais sunkumais, kai jiems tenka važiuoti liudyti, tarkime, iš Klaipėdos į Uteną.
Manau, ši naujovė padėtų išspręsti tokias nereikalingas problemas. Bet tokia įranga yra brangi, – sakė R. Jurka. – Jei reikia apklausti liudytoją, kuris gyvena užsienyje, dažniausiai tam reikalui pasitelkiamos diplomatinės įstaigos, kurios turi šią įrangą.“
Jis pasakojo, kad kai dirbo Lietuvos apeliaciniame teisme, dažniausiai rezonansinių bylų dalyviams, kurie tais metais gyveno užsienyje, būdavo surašomi ir išsiunčiami klausimai raštu. Po to atsakymai pasiekdavo Generalinės prokuratūros atstovus.
„Ir taip tarsi būdavo užskaitoma vykusi apklausa. Aišku, tokių popierėlių siuntinėjimas suryja ir pinigų, ir laiko. Juk kartais atsakymų iš svarbių liudytojų tenka laukti net iki pusmečio. Buvo atvejų, kai net kelerius metus laukta liudytojų atsakymų. Galiausiai dėl tokių įstrigusių dalykų būdavo nutraukiamos bylos“, – kalbėjo pašnekovas.
TIK FAKTAI
2011 metų sausį NTA ir Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Pagal ją pagrindiniuose šalies teismuose ir įkalinimo įstaigose bus diegiama vaizdo perdavimo, įrašymo ir saugojimo sistema.
Pernai vasario 10 dieną NTA vyko pirmoji šalyje tarptautinė vaizdo konferencija – nuotolinis teismo posėdis. Jame Taragonos provincijos (Ispanija) audiencijos apeliacinio teismo teisėjai, nagrinėjantys nužudymais kaltinamų lietuvių baudžiamąją bylą, apklausė mūsų šalyje buvusius liudytojus.
„Nuotolinį teismo posėdį surengėme Klaipėdos, Pakruojo rajono ir Visagino rajono teismų prašymu. Kol kas šie teismai, kaip ir daugelis kitų, neturi techninių galimybių vykdyti tarptautinių liudytojų apklausų naudojant vaizdo konferencijų įrangą. Tad teismo posėdis buvo perkeltas į NTA“, – yra pasakojęs NTA Informatikos ir statistikos skyriaus vedėjas Antanas Girnius.
Vaizdo konferencijoje dalyvavusio Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjo Laisvydo Zederštremo teigimu, nuotolinis teismo posėdis pradėjo sklandžiai. Per kelias valandas buvo apklausti penki liudytojai.
Vaizdo konferencija vyko trimis kalbomis (lietuvių, rusų, ispanų), joje dalyvavo ir vertėjai.
2011 metų vasario 14-ąją prieš teismą Panevėžyje stojo albanas, įtariamas prekyba žmonėmis.
Šioje byloje pirmą kartą Panevėžio apygardos prokuratūros veiklos praktikoje atliekant ikiteisminį tyrimą buvo surengta vaizdo konferencija. Nuotoliniu būdu buvo apklaustos trys nukentėjusiosios, kurios gyveno Jungtinėje Karalystėje ir prievarta buvo įdarbintos prostitutėmis.
