• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Ne­ga­lė­čiau sa­vo stu­di­jų ir dar­bo pa­va­din­ti dar vie­na lie­tu­vio sėk­mės is­to­ri­ja už­sie­ny­je. Mė­gi­nu kib­tis į gy­ve­ni­mą ir no­riu sau­jo­mis sem­ti bū­ties tei­kia­mą džiaugs­mą“, – „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė dve­jus me­tus Kemb­ri­džo uni­ver­si­te­te Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je stu­di­juo­jan­ti ir ang­lų vai­kus lie­tu­vių kal­bos mo­kan­ti Rū­ta Vai­naus­kai­tė. Šiau­lie­tė bu­vo pri­vers­ta emig­ruo­ti, nes Lie­tu­vo­je ne­ga­vo jo­kio dar­bo.

REKLAMA
REKLAMA

Ri­zi­ka­vo prieš dve­jus me­tus

– Da­bar Lie­tu­vo­je pa­na­ši pa­dė­tis, į ku­rią bu­vai pa­te­ku­si prieš dve­jus me­tus. Dau­gy­bė uni­ver­si­te­tų ab­sol­ven­tų ga­vę dip­lo­mus ieš­ko dar­bo. Kaip tau pa­vy­ko ras­ti sa­vo vie­tą mul­ti­kul­tū­ri­nė­je Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je?

REKLAMA

– Šiau­lių uni­ver­si­te­te prieš dve­jus me­tus bai­giau lie­tu­vių fi­lo­lo­gi­jos stu­di­jas, ku­rios man be ga­lo pa­ti­ko: bu­vo ne tik įdo­mios, bet ir nau­din­gos. Su­ge­bė­jau įgy­tas ži­nias pri­tai­ky­ti re­da­guo­da­ma kny­gas, in­di­vi­dua­liai pa­gel­bė­da­vau ra­šan­tie­siems CV, laiš­kus, pil­dan­tiems įvai­rias an­ke­tas ar be­si­ren­gian­tiems eg­za­mi­nams mo­kyk­lo­je. Tai tik ma­ža da­lis ži­nių, ku­rias su­ge­bė­jau pa­nau­do­ti.

REKLAMA
REKLAMA

Bai­gu­si moks­lus ieš­ko­jau dar­bo Lie­tu­vo­je – pra­džio­je no­rė­jau bū­ti li­tua­nis­tė, vė­liau ėmiau ieš­ko­ti bet ko­kio dar­bo, nes tu­pė­ti na­muo­se ir gra­žin­ti gė­ly­nus pa­bo­do... Bet ras­ti dar­bo taip ir ne­pa­vy­ko.

Gal­būt dar kar­tą bi­jo­čiau ri­zi­kuo­ti, ta­čiau da­bar džiau­giuo­si tuo, ką pa­vy­ko pa­siek­ti ir ko iš­mok­ti už­sie­ny­je. Kar­tu nuo­šir­džiai di­džiuo­juo­si, kad ba­ka­lau­ro stu­di­jas įvei­kiau Lie­tu­vo­je – tai stip­rūs pa­ma­tai, ne­lei­džian­tys na­mui su­griū­ti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ant­ro­ji ma­no moks­lų pa­ko­pa – la­biau ap­svars­ty­ta. Pa­ti no­rė­jau to­bu­lė­ti ir pui­kiai iš­mok­ti ang­lų kal­bą. Šiuo me­tu Kemb­ri­dže stu­di­juo­ju kal­bo­ty­rą ir ang­lų kal­bos mo­ky­mą ki­ta­tau­čiams. Aš įgy­siu dvi­gu­bą spe­cia­ly­bę ir tu­rė­siu di­des­nį šan­są pri­tap­ti mul­ti­kul­tū­ri­nia­me pa­sau­ly­je.

REKLAMA

Pri­tap­ti – vie­na su­dė­tin­ges­nių už­duo­čių, nes at­si­dū­rus ki­ta­me pa­sau­lio kraš­te be ar­ti­mų­jų pa­gal­bos la­bai sun­ku iš­gy­ven­ti, ypač ne­mo­kant kal­bos. Pri­si­tai­ky­ti prie ki­tos ša­lies rei­ka­la­vi­mų ga­li pa­dė­ti drau­gai.

REKLAMA

Ki­ta ver­tus, su­si­ra­dus nau­jų drau­gų svar­bu ne­pas­lys­ti.

Stu­di­jos ir dar­bas – su­de­ri­na­ma

– Ar stu­di­juo­ti už­sie­ny­je įdo­miau, ne­gu Lie­tu­vo­je?

– Stu­di­jos už­sie­ny­je pa­ska­ti­no ma­ne at­ras­ti nau­jus ir pri­si­min­ti už­mirš­tus ho­bius: do­mė­ji­mą­si me­nu, kul­tū­ra, pa­pro­čiais, net mais­to ga­mi­ni­mu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Skir­tin­gų kul­tū­rų są­šau­kos ska­ti­na smal­su­mą. Nes­to­vė­ti vie­to­je pa­de­da ir stu­di­jų drau­gai, at­ke­lia­vę iš vi­so pa­sau­lio: Sau­do Ara­bi­jos, In­di­jos, Ira­no, Len­ki­jos, JAV, Če­ki­jos, Ki­ni­jos, Ja­po­ni­jos, Ku­vei­to ir vos vie­nas ki­tas bri­tas. Bend­ra­vi­mas pri­lygs­ta tarp­tau­ti­nei ko­mu­ni­ka­ci­jai, nes kiek­vie­no­je pa­skai­to­je ski­ria­mas lai­kas pa­žin­ti.

REKLAMA

Dirb­da­mi gru­pė­se ieš­ko­me tau­tų pa­na­šu­mų ir skir­tu­mų, išei­čių ir spren­di­mų. Itin įdo­mios pa­tir­ti­mi ir pra­kti­ka pa­rem­tos pa­skai­tos.

Dis­ku­si­jas ke­lia iden­ti­te­to iš­sau­go­ji­mo, anks­ty­vo­jo ant­ro­sios už­sie­nio kal­bos mo­ky­mo­si, ne­ver­ba­li­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos klau­si­mai.

REKLAMA

Pa­to­gu, kai li­te­ra­tū­ra at­ke­liau­ja iš Ame­ri­kos, Bri­ta­ni­jos uni­ver­si­te­tų. Lanks­tus nau­do­ji­mo­si bib­lio­te­ko­mis gra­fi­kas. No­rin­tiems su­tei­kia­ma ga­li­my­bė lan­ky­ti ir nak­ti­nę bib­lio­te­ką. Nors tai po­pu­lia­rė­ja ir Lie­tu­vo­je, dės­ty­to­jai nie­ka­da ne­re­ko­men­duo­ja mo­ky­tis nak­tį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

– Pa­pa­sa­kok apie sa­vo stu­di­jas šiek tiek pla­čiau – ko iš­mo­kai, kiek jos kai­nuo­ja...

– Stu­di­jos už­sie­ny­je no­rin­čiam to­bu­lė­ti yra tramp­li­nas į kar­je­ros aukš­tu­mas. Tai tie­sa. Ta­čiau svar­bu pa­si­rink­ti tin­ka­mą stu­di­jų pro­gra­mą. Šie­met stu­di­jų kai­na, atsižvelgiant į spe­cia­ly­bę, išau­go nuo 9600 iki 16000 sva­rų ster­lin­gų per me­tus. Su­mos ga­na di­de­lės, o jas su­tau­py­ti, bent mi­ni­ma­liai dir­bant, sun­ku ar­ba net neį­ma­no­ma.

REKLAMA

Įvai­rūs fon­dai ar pa­sko­lų tei­ki­mo bend­ro­vės ir at­sto­vy­bės tei­kia pa­sko­las su tam tik­ro­mis są­ly­go­mis. Į vi­sa tai rei­kia iš­sa­miai gi­lin­tis, nes kiek­vie­nas uni­ver­si­te­tas ar ko­le­džas su­da­ro skir­tin­gas są­ly­gas ar prio­ri­te­tus, to­dėl drą­siai teig­ti, kad stu­di­juo­ti la­bai bran­gu, ne­ga­lė­čiau.

REKLAMA

Ga­li­ma ir dirb­ti, jei stu­den­tas no­ri. Kai ku­rie stu­den­tai va­ži­nė­ja ne au­to­mo­bi­liais, ku­rių nė­ra kur pa­sta­ty­ti, o dvi­ra­čiais – pui­ki pro­ga leis­ti lais­va­lai­kį, su­tau­py­ti, sau­go­ti gam­tą ir to­bu­lin­ti fi­gū­rą.

Ma­no pa­si­rink­tos ma­gist­ran­tū­ros stu­di­jos lei­džia su­de­rin­ti ir moks­lą, ir dar­bą. Mo­ky­ma­sis pri­klau­so tik nuo ta­vęs – stu­den­tas pa­ts pla­nuo­ja sa­vo lai­ką, ren­ka in­for­ma­ci­ją, su­si­tin­ka su dės­ty­to­jais jam pa­to­giu me­tu, bet lan­ko pa­skai­tas ir at­si­skai­to nu­sta­ty­tu lai­ku.

REKLAMA
REKLAMA

Pla­gi­ja­vi­mas Kemb­ri­dže – neį­ma­no­mas da­ly­kas. At­sis­kai­ty­mas įde­da­mas į in­ter­ne­tą, o spal­vo­ta gra­fi­ka pa­ro­do klai­das bei kas ir iš kur nu­ko­pi­juo­ta.

Mo­ko bri­tų vai­kų lie­tu­vių kal­bos

– Ko pa­siilgs­ti bū­da­ma už­sie­ny­je? O gal at­virkš­čiai – mė­gau­jie­si eu­ro­pie­tiš­ku gy­ve­ni­mu?

– Gy­ven­da­ma už­sie­ny­je iš­mo­kau to­le­ran­ci­jos, pa­dė­ti ki­tam, pla­nuo­ti sa­vo lai­ką ir ma­žiau dė­me­sio kreip­ti į smulk­me­nas. Už­si­ma­niau sa­va­no­riau­ti.

Aka­de­mi­nė bend­ruo­me­nė su­for­ma­vo to­le­ran­ci­jos po­jū­tį, nors dau­gu­mai gy­ve­nan­čių­ miš­rio­je ap­lin­ko­je nu­tin­ka prie­šin­gai – jie tam­pa abe­jin­gi tam tik­rų tau­ty­bių at­sto­vams.

Nau­jau­sios moks­li­nės li­te­ra­tū­ros nau­jie­nos ir ty­ri­nė­ji­mai pa­ma­žu ke­lia no­rą dar la­biau to­bu­lė­ti, im­ti vis­ką, ką su­tei­kia bib­lio­te­ka ir ap­lin­ka. Džiau­giuo­si, kad stu­di­jos ne tik pra­plė­tė aki­ra­tį, bet ir pa­dė­jo iš­mok­ti ang­lų kal­bos, su­tik­ti daug tiks­lo sie­kian­čių žmo­nių, pa­ke­liau­ti.

REKLAMA

– Ar dar­be rea­li­zuo­ji sa­ve?

– Vi­suo­met bu­vau už­tik­rin­ta – bū­siu lie­tu­vių kal­bos spe­cia­lis­tė. Ir ne bet ko­kia, o ge­ra. Ir štai li­ki­mas vis­ką su­dė­lio­jo prie­šin­gai. Mo­kau ang­lų vai­kus lie­tu­vių kal­bos. Gal­būt tai at­ro­dys kvai­la ir vi­sai ne­nau­din­ga, bet iš­si­la­vi­nę tė­vai su­pran­ta, jog anks­ty­vas už­sie­nio kal­bos mo­ky­mas ska­ti­na ak­ty­viau veik­ti sme­ge­nų pus­ru­tu­lius, o tuo in­ten­sy­viai to­bu­li­na­mas im­lu­mas kal­boms. Atei­ty­je šie vai­kai leng­viau mo­ky­sis pran­cū­zų, is­pa­nų ar ita­lų kal­bų. Džiau­giuo­si, kad ma­no mo­ki­niai mo­ka ne tik pa­si­svei­kin­ti, bet ir pa­čiū­čiuo­ti „Aa aa pu­pa“, pa­dai­nuo­ti „Il­gas ke­lias“. Ma­nau, kad to­bu­lė­ju ir to­bu­li­nu ko­mu­ni­ka­ci­ją ne tik lie­tu­vių, bet ir ang­lų kal­ba.

No­rė­tų „sė­ti“ Lie­tu­vo­je

– Koks ten vals­ty­bės ir pi­lie­čių po­žiū­ris į dir­ban­tį ir stu­di­juo­jan­tį jau­ną žmo­gų?

– Stu­di­juo­jant Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je dirb­ti pri­va­lu. Pra­gy­ve­ni­mo ly­gis yra ga­na aukš­tas, o stu­di­jos – bran­gios. Be to, kiek­vie­nas jau­nas žmo­gus no­ri pa­ke­liau­ti, pra­mo­gau­ti, at­si­pa­lai­duo­ti, o tai ir­gi kai­nuo­ja. Su­si­ras­ti dar­bą ir de­rin­ti jį su stu­di­jo­mis nė­ra sun­ku – pa­de­da įvai­rios įdar­bi­ni­mo agen­tū­ros, skel­bi­mai ka­vi­nių, ba­rų ar par­duo­tu­vių vit­ri­no­se.

REKLAMA

Bet bū­ti­na mo­kė­ti kal­bą ir bū­ti pa­si­ren­gu­siam dirb­ti.

Dir­ban­tis ir stu­di­juo­jan­tis žmo­gus čia prii­ma­mas to­le­ran­tiš­kai – kar­tais stu­den­tai su­ge­ba su­de­rin­ti net du dar­bus ir dar stu­di­juo­ti, ta­čiau tai yra la­bai in­di­vi­dua­lu ir ne kiek­vie­nam pa­vyks­ta. Pa­vyz­džiui, ma­no ko­le­gė mo­ky­to­jau­ja, dir­ba par­duo­tu­vė­je ir va­ka­rais mi­na dvi­ra­čiu į pa­skai­tas. Kai la­bai no­ri, vis­kas įma­no­ma.

– Ar už­sie­ny­je at­si­vė­ru­sios kar­je­ros ga­li­my­bės ta­ve ten­ki­na, ar pla­nuo­ji grįž­ti į Lie­tu­vą?

– Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je di­džiu­lė kon­ku­ren­ci­ja – čia gy­ve­na be­veik 58 mi­li­jo­nai gy­ven­to­jų, tad ly­gin­ti su Lie­tu­va net neį­ma­no­ma. Nors dir­bu ir stu­di­juo­ju pres­ti­ži­niu lai­ko­ma­me Kemb­ri­dže, šio uni­ver­si­te­to ab­sol­ven­tų – be­ga­lė.

At­ver­ti du­ris sau la­bai sun­ku: rei­kia tu­rė­ti ne tik už­si­brėž­tą tiks­lą, at­kak­liai jo siek­ti, bet ir lė­šų. At­si­ra­dę drau­gai ar ge­rų ke­ti­ni­mų tu­rin­tys žmo­nės taip pat svar­būs, ta­čiau ne vi­sų ke­ly­je jie pa­si­tai­ko.

Džiau­giuo­si, kad čia ra­dau drau­gų, rea­li­zuo­ju sa­ve, ta­čiau no­rė­tų­si vis­ką per­kel­ti į Lie­tu­vą. Čia ma­no šak­nys ir gy­ve­ni­mo tiks­las. Ma­nau, kad už­sie­nis pa­ren­gia, su­tei­kia ži­nių, kaip pa­ruoš­ti dir­vą sa­vo kraš­te ir ja­me pra­dė­ti nau­jus pa­va­sa­rio dar­bus. Ti­kiuo­si, man tai pa­vyks.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų