Pasirodo, degalinės operatoriui užtenka du kartus paspausti kompiuterio klavišus, kad į kliento automobilį vietoj priklausančių, tarkime, šešiasdešimties ar septyniasdešimties litrų degalų įpiltų, pavyzdžiui, litru mažiau. Tą gali daryti ne vien įsikūrusios kur nors kaime mažai kam žinomos degalinės, bet ir didieji degalinių tinklai. Maža to, Lietuvos metrologijos tarnyba pripažįsta, kad kovoti su tuo yra labai sunku.
Užsukę į degalines vairuotojai dažniausiai į savo plieninių žirgų bakus pilasi vos po kelis ar keliolika litrų degalų. Galimiems sukčiautojams toks dalykas - tikra aukso kasykla. Beveik neįmanoma patikrinti, ar teisingai tau degalų įpylė - sakykime, visus 15 litrų ar viso labo 14,5 litro.
Operatoriai gali įkliūti nebent tuomet, kai vairuotojas į degalinę užsuka automobiliu, kurio bakas visiškai tuščias. Žinodamas, kiek tavo mašinos bake telpa degalų, gali apskaičiuoti, ar teisingą degalų kiekį įpylė degalinėje. Vilniečiui Olegui (pavardė redakcijai žinoma), atvažiavusiam į “Statoil" degalinę prisipildyti visiškai tuščio savo visureigio “Porsche Cayenne Turbo" bako, kilo įtarimų, kad jis tapo galimų sukčių auka.
Neatitikimas - 11 litrų
Pasak Olego, benziną jis nuolat pildavosi vienoje ir toje pačioje vietoje - Vilniaus Kareivių gatvėje esančioje 13-uoju numeriu pažymėtoje degalinėje “Statoil Žirmūnai". Anksčiau degalus pildavo mažesniais kiekiais, o balandžio 23-iąją vilniečiui prireikė pilno bako. “Žinojau, kad mano mašinos bake telpa lygiai šimtas litrų degalų. Tačiau pripylus baką paaiškėjo, kad į jį “Statoil" operatoriai “atseikėjo" net 111,51 litro benzino", - “Respublikai" pasakojo Olegas.
Degalinėje vyras didelio triukšmo nekėlė. Tiktai nuvyko pas “Porche" atstovus Lietuvoje. Čia Olegui patvirtino, kad į jo visureigio baką telpa šimtas litrų degalų - ir nė lašo daugiau. Pasijutęs apgautas, vairuotojas užsuko į “Respublikos" redakciją. “Tikėjau, kad galiu būti apsuktas litru ar dviem. Tačiau kad iš karto vienuolika litrų apšautų - to jau per daug. Juk pavertus į pinigus tai - daugiau nei keturiasdešimt litų", - piktinosi Olegas.
“Statoil" gynyba
“Respublika" nusiuntė paklausimą UAB “Lietuva Statoil" Rinkodaros departamento direktorei Daivutei Jokšienei dėl galimo sukčiavimo viename iš jos vadovaujamos įmonės degalinių. Po kelių dienų gavome gana formalų atsakymą, kurio turinys yra toks: “Lietuva Statoil" pagal galiojančius įstatymus ir nustatytą gamintojo reglamentą degalų pompas turi tikrinti ir patikrinimą atlieka vienąkart per metus. “Statoil Žirmūnai" degalinėje kita numatyta patikra turi būti atlikta rugpjūčio 26 dieną. Reaguojant į kliento nusiskundimą, balandžio 28 d. šioje degalinėje buvo papildomai atlikta pompų patikra. Ją atliko Valstybinė metrologijos tarnyba ir “Statoil" degalų pompų priežiūros atstovai. Atlikus patikrą paaiškėjo, kad degalinės įranga veikia pagal visas nustatytas normas".
Gynė norvegiško kapitalo įmonę ir patikras degalinėse atliekančios Valstybinės metrologijos inspekcijos viršininkas Algirdas Skripėta. “Per metus dėl galimo sukčiavimo degalinėse iš klientų gauname apie 100 skundų, maždaug 15 proc. iš jų pasitvirtina. Tačiau nė karto nebuvo gauta nė vieno nusiskundimo dėl “Statoil". Todėl man jūsų pateiktas atvejis labai keistas. Pasitaiko, kad sukčiauja mažų degalinių operatoriai, bet didieji degalinių tinklai iki šiol išvengdavo negražių įtarimų. Stebina ir tai, kad, kaip tvirtina klientas, nuo jo buvo nusukta apie 11 litrų, arba dešimt procentų degalų. Niekad nesu girdėjęs apie tokią didelę paklaidą. Nuo tokio kiekio, kokį pylėsi klientas, nesąžiningai prekiautojai nusuka vieną du litrus, ne daugiau", - tvirtino A.Skripėta.
Sukčiavimas gali būti masinis?
Skirtingai nei patikras atliekančiai Valstybinei metrologijos inspekcijai, Lietuvos metrologijos tarnybai pavesta įgyvendinti metrologijos politiką Lietuvoje, koordinuoti matavimų vienovę, organizuoti ir vykdyti mokslinę, teisinę ir administracinę veiklą metrologijos klausimais. Jos vadovas Ignas Stankovičius “Respublikai" tvirtino, kad šiandien degalinių darbuotojams sukčiauti yra labai lengva.
“Situacija tokia, kad viskas priklauso nuo degalinių operatorių sąžinės. Oficialiai laikomasi nuomonės, kad operatoriai negali sukčiauti. Jei paimsime apskritai visas informacines technologijas, tai čia irgi vyrauja nuostata, kad, pavyzdžiui, į uždaras kompiuterių sistemas niekas negali įsilaužti. Bet programišiai įsilaužia. Ir pridaro žmonėms, kompanijoms, netgi valstybėms milijonus nuostolių. Tas pat - ir degalinių rinkoje", - pasakojo Lietuvos metrologijos tarnybos vadovas.
Jo tvirtinimu, nesąžiningiems operatoriams užtenka du kartus paspausti kompiuterio klavišą, kad į kliento automobilio baką įtekėtų ne toks degalų kiekis, koks parodomas viešai. “Dar du paspaudimai - ir viskas stojasi į senas vietas", - sensacingus faktus dėstė I.Stankovičius.
Valstybinės metrologijos tarnybos direktorius atskleidė vieną būdų, kaip operatoriai gali sukčiauti. “Žiemą degalai traukiasi, vasarą plečiasi. Todėl degalinėse yra įrengti temperatūros korektoriai, kurie tą sezoninį traukimąsi ir plėtimąsi reguliuoja. Kam to reikia? Visi žinome, kad degalai yra matuojami ne kilogramais, o litrais. Ir jei benzinas, pavyzdžiui, vasarą nuo šilumos išsiplečia, į tą patį tūrio kiekį jo yra įpilama mažiau. Užtenka neįjungti temperatūros korektoriaus - ir litai jau kapsi nesąžiningo operatoriaus naudai. Sukontroliuoti ką nors čia neįtikėtinai sunku - juk užtenka vieno kompiuterio klavišo paspaudimo, kad temperatūros korektorius būtų įjungtas ar išjungtas", - sakė Lietuvos metrologijos tarnybos direktorius.
Dar jis pridūrė, kad panašių būdų sukčiauti yra ne vienas ir ne du. Todėl, anot I.Stankovičiaus, Lietuvos vairuotojai gali kentėti daug labiau, nei galima įsivaizduoti.
Faktas
Norvegijos įmonė “Lietuva Statoil" pastaruoju metu nuolat įsivelia į skandalingas istorijas. Staigmeną norvegai pateikė ir vienam lojaliam savo klientui. Mirus bendrovių “Grafija" ir “Lodvila" savininkui Kęstučiui Mizarui, “Lietuva Statoil" nedelsdama blokavo šių bendrovių degalų korteles. Verslininko artimieji buvo šokiruoti tokio norvegų elgesio - iki tol pelningai dirbančios “Grafija" ir “Lodvila" už suteiktus kreditus degalais visuomet atsiskaitydavo laiku, niekuomet nebuvo nė mažiausių nesusipratimų. Tuo tarpu “Lietuva Statoil" pasiaiškino, kad kreditavimą nutraukė “gavusi neigiamos informacijos". K.Mizaro artimieji spėjo, kad ta “neigiama informacija" ciniškai buvo palaikyta “Grafijos" ir “Lodvilos" savininko mirtis. Tiktai įsikišus žiniasklaidai, įmonių kreditavimas vėl buvo atnaujintas
