„Kalbėjausi su Modiano telefonu. Pasveikinau jį, o jis su įprastu jam kuklumu man pasakė, kad „tai keista“, nors buvo labai laimingas“, – sakė prancūzų leidyklos „Gallimard“ atstovas Antoine'as Gallimardas (Antuanas Galimaras) naujienų agentūrai AFP.
Nobelio literatūros premiją laimėjo prancūzų romanistas Patrickas Modiano
2014 metų Nobelio literatūros premiją ketvirtadienį laimėjo vienas garsiausių Prancūzijos rašytojų Patrickas Modiano (Patrikas Modiano), savo romanuose besigilinantis į skausmingą šalies patirtį nacių okupacijos metais ir savo paties vaikystės žaizdas.
Kaip nurodė Švedijos karališkoji mokslo akademija, premija jam buvo skirta „už atminties meną, prikėlusį sunkiausiai pagaunamus žmonių likimus ir atskleidusį okupacijos gyvąjį pasaulį“, kuris Prancūzijoje truko nuo 1940 iki 1944 metų.
„Tai žmogus, parašęs daug knygų, kurios kalba viena kitai, kurios atkartoja viena kitą, kurios yra apie atmintį, tapatybę ir ieškojimą, – sakė Švedijos akademijos nuolatinis sekretorius Peteris Englundas. – Tai mažos knygos, ... visuomet – variacijos ta pačia tema: apie atmintį, apie netektį, apie tapatybę, apie ieškojimą“.
„Jis tarsi mūsų laikų Marcelis Proustas (Marselis Prustas), atsisukantis atgal“, – sakė P.Englundas apie autorių, kurį vienas kritikas pavadino „1 metru 90 drovumo ir dorumo“.
69 metų rašytojas, 1978 metais laimėjęs prestižinę Goncourt'ų (Gonkūrų) premiją, apie Prancūzijos okupaciją yra sakęs: „(Tai) dirva, kurioje augau“.
Būsimasis romanistas gimė 1945 metų liepos 30-ąją - vos du mėnesiai po to, kai Europoje baigėsi Antrasis pasaulinis karas, Paryžiaus vakariniame Bulonės priemiestyje šeimoje, kurios sudėtingas paveldas sudarė sąlygas viso gyvenimo manijai dėl to tamsaus istorijos periodo.
Jo tėvas Alberto Modiano (Albertas Modianas) buvo Italijos žydas, turėjęs sąsajų su Gestapu, kuriam nereikėjo nešioti geltonos žvaigždės, be to, jis buvo artimas organizuotoms nusikaltėlių gaujoms. Rašytojo motina buvo flamandų aktorė Louisa Colpeyn (Luiza Kolpein), su kuria Alberto susipažino per Paryžiaus okupaciją.
Žydiškumas, nacių okupacija ir tapatybės praradimas yra temos, vis iškylančios jo romanuose, tarp kurių yra 1968-ųjų „Žvaigždės aikštė“ (La Place de l'Etoile), vėliau Vokietijoje pavadinta svarbiu postholokaustiniu veikalu. Šio veikalo, kuris pasirodė kai autoriui tebuvo vos 22-eji, pavadinimas yra tiesioginė užuomina į geltonąją žvaigždę - žydams nacių primestą gėdos ženklą.
P.Modiano už pirmą didelį savo proveržį yra skolingas draugystei su motinos draugu, prancūzų rašytoju Raymond'u Queneau (Remonu Keno), kuris pirmasis pristatė jį leidyklai „Gallimard“, kai jam buvo dvidešimt keleri.
1972 metais P.Modiano gavo Prancūzų akademijos Didžiąją premiją už romaną „Nakties sargyba“ (La Ronde de nuit), o 1978 metais – prestižinę Goncourt'ų premiją už „Tamsių krautuvių gatvę“ (Rue des Boutiques Obscures).
1996 metais jis laimėjo Nacionalinę didžiąją literatūros premiją už visą savo kūrybą.
Naujausias jo darbas „Kad nepasiklystum rajone“ (Pour que tu ne te perdes pas dans le quartier) pasirodė šį mėnesį.
„Šalta širdis“
Be kolaboravusios Prancūzijos motyvų, P.Modiano darbuose šmėkščioja, anot jo, šaltos vaikystės dvasia, sukurianti įspūdį, kad jo kūriniai yra ilgi laiškai savo tėvams.
Rašytojas yra pareiškęs, kad jo motinos širdis buvo tokia šalta, jog jos augintas čiau-čiau veislės šuo iššoko per langą ir užsimušė.
Būdamas vyresnis iš dviejų brolių, Patrickas ilgai gyvendavo internatinėse mokyklose. Jo jaunėlis brolis Rudy (Rudi) mirė 1957 metais, kai P.Modiano dar buvo vaikas.
Būdamas 17-metis, P.Modiano nutraukė visus ryšius su savo tėvu, kuris mirė 15 metų vėliau ir kuriam rašytojas yra dedikavęs kelias savo knygas.
Dar būdamas paauglys P.Modiano metė mokyklą ir atsidėjo rašymui.
„Man dar nebuvo sukakę 20 metų, tačiau mano prisiminimai siekia laikus, kai dar nebuvau gimęs“, – aiškino jis.
Pats P.Modiano cituodavo garsią rašytojo Stendhalio (Stendalio) frazę, mėgindamas apibūdinti savo darbą: „Negaliu jums suteikti faktų tikrovės – galiu tik pristatyti šešėlį.“
Romanistas, kurio kūriniai išversti į daugiau negu 30 kalbų, nemėgsta reikštis viešumoje ir atsisakė būti tapti elitinės Prancūzų akademijos nariu.
Be virtinės knygų, P.Modiano 8-o dešimtmečio pradžioje tapo filmo „Lakonbas Liusjenas“ (Lacombe Lucien) scenarijaus bendraautoriumi.
Tos režisieriaus Louis Malle'o (Luji Malio) kino juostos pagrindinė tema – prancūzų kolaboravimas su naciais.
Paryžiuje gyvenantis P.Modiano, kaip žinoma, vengia žiniasklaidos ir retai sutinka duoti interviu. 2012 metais jis laimėjo Austrijos valstybinę Europos literatūros premiją.
Prestižinės premijos laureatui atiteks 8 mln. Švedijos kronų (3,04 mln. litų), auksinis medalis ir diplomas, kuriuos per Stokholme įvyksiančią oficialią ceremoniją jam įteiks šalies karalius Carlas XVI Gustafas (Karlas XVI Gustafas). Ceremonija įvyks gruodžio 10 dieną, kai minimos premijų įsteigėjo Alfredo Nobelio mirties metinės.
Pernai Nobelio literatūros premija buvo skirta kanadiečių rašytojai Alice Munro (Elis Manro) už „aiškumu ir psichologiniu realizmu“ išsiskiriančius apsakymus, atskleidžiančius žmogaus būklės trapumą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
