Baltuoju miestu vadinama Lisabona atvykusiuosius iškart pribloškia savo šviesumu - saulės čia būna itin daug, o gausybė namų yra pastatyti iš baltų akmenų, rašo britų dienraštis „The Guardian“.
Baltų pastatų ir raudonų stogų miestas išsidėstęs ant 7 kalvų ir Tagus upės, su kuria palyginus Temzę ši atrodo tarsi upelis. Kalvomis, tramvajais ir mėlynais vandenimis Lisabona primena San Franciską. Panašumą dar labiau sustiprina virš Tagus upės nutiestas Balandžio 25-osios tiltas, mažai kuo besiskiriantis nuo Auksinių vartų tilto San Franciske.
Anksčiau daugiau nei 2 kilometrų ilgio tiltas per Tagus upę Portugalijos diktatoriaus garbei vadintas Salazaro vardu, o 1974 metais po demokratinės revoliucijos pervadintas į balandžio 25-osios.
Kaip ir San Franciskas, Lisabona nukentėjo nuo žemės drebėjimų. 1775 metais per didįjį žemės drebėjimą žuvo 50 000 miesto gyventojų - beveik penktadalis. Ši nelaimė paskatino Volterą parašyti „Poemą apie Lisabonos žuvimą“, kurioje stebimasi, kaip Dievas galėjo leisti nutikti tokiai katastrofai, ir suabejojama jo malone.
Šis žemės drebėjimas privertė Lisaboną iš esmės pasikeisti ir virsti tokia, kokia ji yra dabar. Tuometis šalies premjeras įsakė „palaidoti mirusiuosius, pamaitinti gyvuosius“ ir atstatyti miestą taip, kad per galimus žemės drebėjimus ateityje būtų išvengta didžiulių aukų. Lisabona virto palmėmis apsodintų plačių bulvarų ir aikščių, klasikinių pastatų su didžiuliais langais miestu.
Tiesa, vienas iš Lisabonos rajonų nepasikeitė. Alfamo rajone, vieninteliame nesugriautame per 1775 metų žemės drebėjimą, yra dar maurų statytų pastatų. Viduramžiais suplanuotos gatvelės čia tokios siauros, kad gretimų namų balkonai beveik susiliečia. Alfamos gyventojai ypač didžiuojasi savo rajonu, jaučiasi išskirtine bendruomene ir stengiasi nekeisti protėvių gyvenamosios vietos.
Lisabona - miestas su itin turtinga istorija. Kadaise buvo vienas iš svarbiausių prekybos uostų, iš čia prasidėjo garsiosios Vasko da Gamos ir kitų jūrininkų kelionės. Geografiniams atradimams įamžinti pastatyti keletas paminklų, o 16-asis Lisabonos aukso amžius atsispindi Belemo bokšte ir Jeronimos vienuolyne. Vienuolynas pastatytas pažymėti Vasko da Gamos jūrų kelio į Indiją atradimui.
