Pirmąją dalį skaitykite čia
Gaudynės
Lapkričio 11 dieną 3 valandą 20 minučių nakties tardymo izoliatoriuje „Kresty“ netikėtai dingo elektra. Nusileidę sraigtiniais laiptais iš ketvirtosios galerijos į pirmąją, Lionkos Pantelejevo žmonės įsigavo į virtuvę, pro langą iššoko į kiemą, o per tvorą – į gatvę ir pasislėpė. L. Pantelejevas, Lisenkovas (Miška Koriavyj), Reintopas (Saška Panas) ir Gavrikovas ištrūko į laisvę.
Čekistai ir milicininkai pamažu atkūrė pabėgimo schemą. Ketvirtojo aukšto prižiūrėtojui Kondratjevui pažadėjo 20 mlrd. rublių (pinigai dideli, tačiau ne pasakiški: prisiminkime infliaciją trečiojo dešimtmečio pradžioje). Jis įkurdino pabėgimo dalyvius gretimose kamerose. Jis ir išjungė elektrą.
Prasidėjo paskutinės, kruvinos L. Pantelejevo „gastrolės“. Buvo parduotas briliantas, užsilikęs nuo tada, kai buvo apiplėštas daktaras Levinas. Obuchovo sendaikčių turgavietėje vyrukai nusipirko keturis pistoletus ir revolverius: Lionka pasiėmė du brauningus, Gavrikovas – mauzerį ir naganą. Nusipirko ir aulinių batų, milinių, odinių striukių, budionovinių kepurių. L. Pantelejevas ėjo Stoliarnyj skersgatviu, jam pasirodė, kad jį seka agentas. Jis atsisuko, pamatė įdėmiai į jį žiūrintį matrosą ir dviem šūviais jį nušovė. Kaip vienoje iš paskutiniųjų apklausų papasakojo Gavrikovas, jiedu su L. Pantelejevu specialiai eidavo į salas prišaudinėti revolverių.
Iš pradžių Gavrikovas su Lionka naktimis apiplėšinėjo ir nurenginėjo praeivius Marso lauke. Paskui persikėlė į Tauridės sodą. Galų gale susitiko senus draugus – Reintopą ir Lisenkovą. Ir nusprendė grįžti prie įsibrovimų. ČK ir milicija perėjo prie ištisinion darbo režimo. Šiuo reikalu domėjosi pats Leninas. Banditai turėjo bendrininką, kuris padėjo jiems pabėgti – prižiūrėtoją Kondratjevą, kurį GPU jau buvo areštavusi ir perverbavusi. Prižiūrėtojas su L. Pantelejevu buvo iš anksto sutarę dėl susitikimo vietos: praėjus trims dienoms po pabėgimo, o nesant galimybės „kiekvienos savaitės trečiadienį“ prie Obvodnyj kanalo po Amerikietiškais tiltais. Kriminalinės paieškos skyrius ten pristatė Kondratjevą. Bet L. Pantelejevas pastebėjo, kad yra sekamas, ir nedelsdamas pasislėpė. Prasidėjo nauja kruvinų įsibrovimų serija. Įvykdyta žvėriška žmogžudystė Jekaterinos kanalo (dabar Gribojedovo kanalas) rajone. Įsibrovę į architekto, profesoriaus Romančenko butą banditai nužudė jį ir sunkiai sužeidė žmoną. Nušautas ir plėšikus puolęs šuo. Po dviejų dienų buvo išplėštas dar vienas butas, o po to ir trečias.
Gavrikovo areštas
Restoranas „Donon“ buvo įsikūręs prie Pievčesko tilto, priešais kriminalinės paieškos skyriaus pastatą. Tačiau L. Pantelejevo tai netrikdė. Šiame restorane buvo laikomas uždraustas pardavinėti vynas ir degtinė. Kada pusgirčiai L. Pantelejevas ir Gavrikovas įvirto į „Donon“ vestibiulį, durininkas iš karto suprato, kad čia geruoju nesibaigs. Jis paspaudė mygtuką, salėje suskambėjo skambutis, visi tuojau sukruto ir imtasi saugumo priemonių. Kada L. Pantelejevas atsisuko, jis pamatė į restorano ilgąjį kiemą įeinančius milicininkus. Patruliui ir į galvą negalėjo toptelėti, kad sulaikyti L. Pantelejevas ir Gavrikovas, tie patys, kurių buvo ieškoma visame mieste. Tai ir išgelbėjo Pantelejevą. Kada jis buvo varomas su sargyba pro tarpuvartę, kumščiu trenkė milicininkui į galvą, spyrė kiemsargiui ir atsišaudydamas išbėgo į „Moikos“ krantinę. L. Pantelejevas buvo sužeista į kairę ranką, bet jam ir vėl pavyko pasprukti, o štai Gavrikovą areštavo. Jo parodymai padėjo kriminalistams. Pats Gavrikovas buvo sušaudytas. Jausdamas, kad nebeturi ką prarasti, L. Pantelejevas „į darbą“ pradėjo eiti ne tik naktį, bet ir dieną. Paskutinį laisvėje praleistą mėnesį buvo pralieta ypač daug kraujo: drauge su Miška Koriavu ir Saška Panu Pantelejevas įvykdė 8 žmogžudystes, 20 apiplėšimų gatvėje ir 15 ginkluotų įsibrovimų. 1922 metų gruodžio pabaigoje buvo sukurta GPU ir milicijos speciali operatyvinė grupė Pantelejevo bandai likviduoti – sankciją tam davė pats Grigorijus Zinovjevas. Buvo gauta informacija, kad L. Pantelejevas ketina išvykti iš miesto, pereiti sieną Pskovo rajone ir nusigauti į Estiją. Buvo surengta virš 20 pasalų, stebimos visos geležinkelio stotys.
Laikraštis „Krasnaja gazieta“ 1923 metų vasario 14 dieną rašė : „Naktį iš vasario 12 į 13 Pantelejevas buvo pastebėtas lindynėje Možaisko gatvėje 38. Per susišaudymą buvo nukautas. Kovo 6 dieną šis laikraštis išspausdino žinutę, kad sušaudyta 17 jo gaujos banditų. Pantelejevo byla buvo baigta, tačiau tarp miestiečių kurį laiką dar sklido šnekos, kad jis gyvas , kad yra laisvėje ir dar apie save primins.
Įbauginti vien tik Pantelejevo vardo Petrogrado gyventojai netikėjo, kad banditas nebegyvas , ir valdžia Lionkos palaikus Obuchovo ligoninės morge išstatė visuomenės apžiūrai. Lavono veidas buvo nugrimuotas, papudruotas į akis įlašinta glicerino, ir gavosi tarsi gyvas Lionka Pantelejevas, tiktai jo žvilgsnis buvo kažkoks keistas. Pakui galva dingo ir buvo manoma, kad nebeatsiras. Bet po kurio laiko ji rasta Valstybinio universiteto Teisės fakulteto kriminalistikos katedroje. Bolševikų herojai, išaukštinti sovietinio kinematografo – Vasilijus Čiapajevas, Grigorijus Kotovskis, Aleksandras Parchomenko – tai Pantelejevai, nesulaukę rūsčių demobilizacijos ir NEP laikų. Pilietinio karo laikų žmonės, išauklėti svaiginančiame galios ir teisumo pojutyje, nepritapo praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje prie visuomenės, o ir Stalino laikais jiems sunkiai sekėsi prisitaikyti. Banditai – neramių laikų žmonės.
