Šalies vadovas neskiria jų į postus, nes diplomatams esą reikia „atšalimo“ laikotarpio – pertraukos. Tiesa, šis pareiškimas sukėlė reakcijų audrą, Nausėdos argumentu abejoja net politiniai buvusių ministrų oponentai. Esą Linkevičius su Karobliu tiesiog įžeidė Nausėdos ambicijas ir už tai gauna atpildą.
Tuo metu Vašingtone svarbiu metu net nėra kam megzti ryšių su naujojo prezidento Bideno komanda, nes Lietuvos ambasadoriaus postas ten tuščias jau pusmetį. Kaip ir dar 10 diplomatų postų kitose valstybėse.
Linksmai nusiteikę Linas Linkevičius su Raimundu Karobliu pas Gitaną Nausėdą lankėsi beveik lygiai prieš metus. Prezidentas poste tuomet buvo pusmetį, o užsienio reikalų ministras Linkevičius su krašto apsaugai vadovavusiu Karobliu visai pagrįstai jautėsi patyrusiais diplomatais. Karoblis prieš tapdamas ministru buvo nuolatinis Lietuvos atstovas Europos Sąjungoje, o Linkevičius kone tris dešimtmečius ministro darbą kaitaliojo su tarnyba ambasadose.
Abu turėjo Dalios Grybauskaitės paramą. O baigę darbą Skvernelio Vyriausybėje abu neslėpė besitikį tapti ambasadoriais – Linkevičiui matuotas postas Vašingtone, Karobliui – Briuselyje. Visgi jau kurį laiką sklinda kalbos, kad jų diplomatinę karjerą blokuoja pats Nausėda. Dar užvakar Linkevičius TV3 žinioms sakė nežinantis, kuo nusikalto prezidentui.
„Man sunku tuo patikėt. Tam priežasčių objektyvių nėra, nes aš nuoširdžiai, sąžiningai dirbau, padėjau, kur galėjau. Nematau priežasčių, bet jeigu kažkas kažką įžvelgia. Neturiu ką komentuot“, – sako buvęs ministras Linas Linkevičius.
O šiandien pakomentavo pats Nausėda. Jo žodžiais, išsklaidė gandus.
„Šiuo metu aš nematau galimybės šiems neseniai buvusiems ministrams užimti ambasadorių postų minėtose valstybėse pareigas dėl paprastos priežasties – dėl reikalingo politinio „atšalimo“. Jeigu mes tikrai ne žodžiais, o darbais ir savo veiksmais norime siekti diplomatinės tarnybos depolitizavimo, tai mes politinio „atšalimo“ laikotarpį turėtume taikyti“, – pasakoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Kartu Nausėda pabrėžia, kad dirbo buvę ministrai gerai. Šalies vadovas juos Vyriausybėje paliko ir prieš pusantrų metų, kai pats atėjo į postą ir turėjo iš naujo suteikti įgaliojimus ministrų kabinetui.
„Priekaištų jų darbui, kaip buvusiems ministrams, aš neturiu jokių. Maža to, aš labai aktyviai dalyvavau, kad Raimundas Karoblis būtų skirtas krašto apsaugos ministru. Mano pasipriešinimas lėmė, kad Karoblis liko krašto apsaugos ministru iki kadencijos pabaigos“, – teigia G. Nausėda.
Visgi kalbas apie ministrų „atšalimo“ laikotarpį, arba pertrauką tarp senų ir naujų pareigų, dalis politikų ir diplomatų vadina niekiniu argumentu. Diplomatinė tarnyba to nereikalauja. Pertrauką paprastai daro iš politikos į verslą pasukantys žmonės ar su slapta informacija dirbę pareigūnai. Buvusių ministrų pusėn stoja net jų oponentė, konservatorė Rasa Juknevičienė. Nausėdos žodžius ji vadina klaida.
„Ne, neįtikina ir tikrai netinkamas argumentas. Šitie žmonės jau įgiję tokią patirtį ir tokį vardą užsitarnavę politikos sluoksniuose, kad juos kaip tik reikia išnaudoti, nepaisant, mėgsti, nemėgsti, turėjai kokių susikirtimų. Bet visas Vilnius kalba, kad yra visai kita priežastis – kad prezidentas turi kitus žmones numatęs“, – kalbėjo europarlamentarė Rasa Juknevičienė.
Nausėda išties buvo įvardijęs mažai žinomo Vygando Jankūno kandidatūrą, siūlė jį ambasadoriumi Europos Sąjungoje. Tačiau naujieji valdantieji tam pasipriešino. Apžvalgininkas Vytautas Bruveris aiškina, kad juoda katė prezidento ir žinomų diplomatų kelią perbėgo dėl visai kitų priežasčių nei būtinybė politiškai atvėsti.
„Tikrieji motyvai yra prezidento ambicijos ir įsižeidimas, kad tie ministrai savo darbo metu nebuvo visiškai paklusnūs ir lojalūs jam“, – sako apžvalgininkas Vytautas Bruveris.
Pasak Bruverio, Linkevičius Nausėdai užkliuvo jį aplenkęs su siūlymais dėl sankcijų Lukašenkai.
„Pernelyg savarankiškai, greitai norėjo, kad Lietuva taikytų kuo greičiau ir kuo griežtesnes sankcijas Baltarusijos režimui“, – pasakoja V. Bruveris.
O Karoblis, anot V. Bruverio, „nebuvo pernelyg sukalbamas kadriniuose reikaluose KAM srityje, pirmiausia dėl karinės kontržvalgybos vadovybės, kuri atnaujinta neseniai“.
Diplomatinės ir politinės rietenos vyksta tuo metu, kai Lietuvos ambasadorių postai tušti ar tuoj atsilaisvins net dešimtyje valstybių. Ne tik Danijoje, Turkijoje ar Egipte, bet ir Vokietijoje ar pačiame Vašingtone, kur į postą įžengė Joe Bidenas ir kur ambasadoriaus Lietuva neturi jau visą pusmetį.
„Šiuo metu reikėtų rankoves atsiraitojus kaip galima daugiau bendrauti su naująja administracija, kad užsitikrintume jų palankumą nuolatinį Lietuvos atžvilgiu, kad mus išgirstų, žinotų. O dabar mes žmogaus neturim. Čia yra apsileidimas“, – kalbėjo diplomatas Vygaudas Ušackas.
Apsileidimas, tinkamos kandidatūros neradimas ar nenorėjimas rasti – nuo Skvernelio Vyriausybės besitęsiančios problemos naujasis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pakomentuoti nesiteikė. O buvęs ministras Audronius Ažubalis kelia ir dar vieną versiją – galbūt Dalios Grybauskaitės proteguotas Linkevičius paprasčiausiai postą Vašingtone taupė sau pačiam, tik neapskaičiavo, kad neįtiks Nausėdai.
„Buvusi Vyriausybė, kartu su tuo pačiu Linu Linkevičiumi, nesugebėjo pateikti kandidatūrų komitetui. Jausmas toks, koks įtaresnis žmogus pagalvotų, galbūt kažkas laikė sau šitą rezervuotą vieną ar kitą poziciją. Galėjo ir toks variantas būti. Minčių kyla įvairių“, – sako konservatorius Audronius Ažubalis.
Tiek Linkevičius, tiek Karoblis darbo vietas rado Užsienio reikalų ministerijoje. Tiesa, postai, švelniai tariant, ne patys solidžiausi – abu darbuosis ambasadoriais ypatingiems pavedimams.
