„Siūlymas paneigtų pertvarkos esmę ir prasmę: didžiausią naudą gautų turtingiausieji ir brangiausio turto savininkai, kurie už tokį būstą nemokėtų nieko“, – BNS sakė M. Lingė.
Jis taip pat mano, kad pritarus Laisvės frakcijos seniūno Vytauto Mitalo siūlymui būtų silpninamas savivaldybių, ypač mažesnių, finansinis savarankiškumas.
„Mažėjanti mokesčių mokėtųjų bazė paneigtų tiek tarptautinių organizacijų rekomendacijas plėsti mokesčio taikymą, tiek Lietuva per ekonomikai mažai žalos darančius turto mokesčius išliktų tarp mažiausiai surenkančių valstybių“, – teigė M. Lingė.
Pasak jo, Seimui liko paskutinis balsavimas dėl naujojo NT mokesčio modelio, suteiksiančio galimybę savivaldybių taryboms spręsti dėl konkrečių tarifų.
„Manau, turėtume labiau pasitikėti savivaldybių išmintimi ir racionalumu, kurios nepultų aukštais tarifais apmokestinti pagrindinį gyvenamąjį būstą. Tokį racionalumą jos demonstruoja nustatydamos ir tarifus žemės mokesčiui, kurio tarifų ribos plačios, bet efektyvus tarifas nesiekia 0,9 proc. vidurkio, o aukštesniais tarifais apmokestinama apleista, neprižiūrima žemė“, – tvirtino M. Lingė.
Priėmus naująjį NT mokestį, leidžiantį savivaldybėms nustatyti 0,05-4 proc. tarifą, V. Mitalas siūlo neapmokestinti pagrindinio būsto. Jis įregistravo tokį naujojo NT apmokestinimo modelio siūlymą.
Pasak V. Mitalo, Lietuvoje daug sklandžiau veiktų mokestis, mokamas pagal turto kainą, o ne pagal savivaldybių medianas, kaip siūloma dabar.
Seimas prieš savaitę po svarstymo pritarė pritarė 0,05-4 proc. tarifo „žirklėms“, o konkretų mokestį nustatytų savivaldybės. Dabar liko paskutinis balsavimas, po kurio įstatymą pasirašius prezidentui, jis įsigaliotų nuo 2025 metų.
Projektu būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinė būsto vertė). Be to, siūloma leisti savivaldai nustatyti didesnį NT mokestį, jeigu statinys neturi suformuoto žemės sklypo.
