Seimo nario Lino Balsio teigimu, parlamentas parodė, jog turi stuburą, o Seimo nariai – sąžinę, pagal kurią įpareigoja balsuoti Konstitucija. L. Balsys pabrėžė, kad kiekvieno Seimo nario mandatas laisvas, nesvarbu, ar priklauso kokiai frakcijai, ar ne. Deja, ši viena svarbiausių demokratijos taisyklių Seime ignoruojama.
„Frakcijose galioja nerašyta taisyklė, kad frakcijos nariai turi laikytis partinės drausmės ir balsuoti taip, kaip nuspręsta frakcijoje. Kai vyksta atviras balsavimas – dažniausiai taip ir būna. Tačiau kai slaptas – frakcijų vadovams tampa sunku kontroliuoti situaciją ir „garantuoti“, kad įvairūs galimi politiniai sandėriai, pvz., su prezidente dėl eilinio jos kišeninio prokuroro paskyrimo, pavyks. Seimo pirmininkė po balsavimo taip ir pasakė – frakcijų vadovai, nevaldote situacijos! O dėl žlugusio sandėrio konservatorių atstovai pradėjo kaltinti socialdemokratus, kad šie kažką ne taip padarę, o socialdemokratai atsakė tuo pačiu – tuo visi tik patvirtindami, jog kažkokio slapto susitarimo būta. Įdomu tik, ką vienos ir kitos frakcijos vadovams tokio svarbaus pažadėjo prezidentė, kad jie ryžosi susivienyti ir pažadėti kišeninei prokurorei sėkmę? Gal laisva žiniasklaida iškapstys“, – akcentavo parlamentaras.
L. Balsys pabrėžė, kad tik viena Mišri Seimo narių grupė, kuriai parlamentaras ir priklauso, ir kurios nariai neturi jokių politinių įsipareigojimų vieni kitiems, buvo vieningiausia ir nuo pat pradžių neslėpė, jog kandidatė nepriimtina.
„Svarbiausia dabar, kad pasiuntėme žinią prezidentei: Seimas yra Tautos atstovybė, o ne pritarimų prezidentei mašina. Kiekvienas Seimo narys yra atsakingas ir įsipareigojęs tik savo rinkėjams ir gina jų interesus – kartu ir Valstybės interesus. Lietuva – tai ne prezidentė, Lietuva – tai mūsų šalies žmonės“, – pabrėžė Seimo narys.
Kalbėdamas po balsavimo, L. Balsys sakė, kad tikisi, jog po antro žlugimo prastumti į vieną svarbiausių postų Lietuvos teisėsaugoje sau lojalius statytinius, prezidentė galų gale supras, jog, norint rimto Seimo pritarimo, grįsto kiekvieno Seimo nario sąžine, o ne sandėriais su frakcijų lyderiais, reikia ieškoti tikrai profesionalių kandidatų – sąžiningų, tvirtų ir nebijančių net pačiai prezidentei pasakyti „ne“, kada to reikia.
„Generalinio prokuroro, kuris sugebėtų suvienyti ir uždegti atsidavusiam darbui kovoje su nusikalstamumu ir korupcija visų prokuratūrų prokurorus. Generalinio, kuris pats būtų lyderis, o ne viršininkas. Lyderis – tai tas, kuris pats rodo pavyzdį ir jį bendražygiai gerbia. Viršininkas – kuris dalina nurodymus ir nori, kad jo bijotų. Ir pats bijo – aukštesnės, Lietuvos Viršininkės. Džiaugiuosi, kad Seimas šiandien nors per vieną žingsnelį priartėjo prie Lyderių Lietuvos, toliau nuo viršininkų ir švogerių krašto, kur žmonės aktyviausiai balsuoja kojomis“, – teigia parlamentaras.
