Trečią dešimtmetį muzikinėje scenoje skaičiuojantis kaunietis džiaugiasi, kad ir jaunoji karta domisi kultūra, menu ir muzika. Pasak jo, visa tai neatsiejama nuo Lietuvos ateities kūrimo, o tai atlikėjui rūpi ne mažiau nei pati muzika..
– Linai, žvelgdamas kaip muzikantas, kokį regite Lietuvos jaunimą? Ar naujoji karta kūrybiška?
Taip, tarp Lietuvos jaunimo – labai daug kūrybiškų žmonių. Tenka nemažai laiko praleisti su Juozo Gruodžio konservatorijos mokiniais ir Kauno technologijos (KTU) studentais. Mano dėstoma garso režisūros disciplina leidžia iš labai arti pažvelgti, kuo kvėpuoja mano auklėtiniai savo kūryboje. Lietuvos ateitį kurs labai daug talentingų žmonių.
– Kaip keitėsi jaunimo domėjimasis menais nuo jūsų studijų laikų iki šių dienų?
Šiandien jaunas žmogus drąsesnis, inovatyvesnis. Dabar yra gerokai daugiau sferų, kuriose jaunimas gali save realizuoti. Jie nebijo pasireikšti. Mano kartai reikėjo daugiau drąsos siekiant ko nors naujo, įdomaus. Mums nuolat buvo prikaišiojama, kad reikia daryti taip ar kitaip. Šiandien taip pat dar gali rasti stagnacijos apraiškų, bet jau nebėra tokios didelės ribos tarp dėstytojo ir studento. O tai užtikrina efektyvesnį jauno žmogaus tobulėjimą. Tad šių dienų jaunimas gali ne tik svajoti, bet sugeba savo svajones ir realiai įgyvendinti.
– Kartos keičiasi ir kiekviena jų pasižymi savitais ypatumais. Kada šiuolaikiniam jaunuoliui vertėtų pradėti domėtis kultūra, menu, muzika?
Kuo anksčiau, tuo geriau. Tačiau nevalia jauno žmogaus versti ar bandyti įrodinėti tai, ko nereikia. Svarbiausia, kad tėvai, mokytojai ir dėstytojai pastebėtų jaunų žmonių talentus ir uždegtų juos noru realizuoti save bei suteiktų profesionalių žinių. Kiekvienam žmogui ateina savas laikas, kada domėtis vienu ar kitu dalyku. Svarbiausia, kad viskas vyktų laisva ir kūrėjiška valia.
– Lietuvoje organizuojama daug įvairių muzikinių projektų, renginių. Ar nūdienoje tai pagrindžia seną tiesą, jog lietuviai – daininga tauta?
Be jokios abejonės, lietuviai – daininga tauta. Mūsų dainų šventė įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą, chorinė kultūra yra labai stipri, lietuviškos sutartinės studijuojamos pasaulio universitetuose, kaip unikalus reiškinys. Žinoma, estradinės ir pop muzikos projektai taip pat yra pakankamai aukšto lygio, nors, neslėpsiu, pasitaiko ir „brukalo“. Bet apie tai neverta šnekėti. Tiesą sakant, lietuviai mėgsta traukti dainas visur ir visada. Mūsų krašte užaugo jau daug talentingų dainininkų, bet ne vienas jų dar auga ir augs ateityje.
– Prisidėjote prie KTU iniciatyvos rengiant muzikinį iššūkį moksleiviams. Ar manote, kad tokie konkursai taipogi skatina kūrybiškumą?
Labai džiaugiuosi, kad KTU akademinis choras „Jaunystė“ meta iššūkį Lietuvos moksleiviams. Šiam tikslui buvo pasirinkta mano ir Gyčio Paškevičiaus daina „Kol kartu“, tad tai tikrai maloni staigmena ir įvertinimas. Šiame projekte dalyvauju tik kaip stebėtojas. Esu tikras, kad tokios iniciatyvos labai naudingos. Jos skatina ne tik kūrybiškumą, bet ir norą siekti pačių geriausių rezultatų.
Apie „Iššūkis mokyklai 3“
Tai trečius metus iš eilės vykdomas projektas moksleiviams. Iki šiol KTU studentų rengtas mokslo užduotis šiemet keičia kūrybinis iššūkis. Mokyklos chorui, muzikaliai ir dainingai klasei arba draugėn susibūrusiam kūrybiškam jaunimo kolektyvui teks ypatinga KTU akademinio choro „Jaunystė“ užduotis – kuo įdomiau atlikti L. Adomaičio dainą „Kol kartu“. Moksleiviams reikės nufilmuoti dainos atlikimą, o filmuko pabaigoje mesti muzikinį iššūkį kitoms mokykloms. Projekto pradžia – sausio 23 d., nugalėtojai bus paskelbti kovo 8-ąją.
