Dabar Lina ne tik daržo klausimais konsultuoja kitus, tačiau ir dalinasi šauniais patarimais. Vienu jų – kaip išsirinkti skaniausią arbūzą – pašnekovė sutiko pasidalinti ir su tv3.lt naujienų portalo skaitytojais.
Iš Mažeikių kilusi Lina juokauja, kad yra visiškas miesto vaikas, kurį nuo pat vaikystės kaip elgtis darže ir ūkyje išmokė seneliai kaime.
„Visas atostogas praleisdavau pas juos Kretingos rajone. Po mokyklos buvau išvykusi gyventi į Kauną, kur praleidau 8-9 metus, o šiuo metu gyvenu visai netoli šio miesto, vienkiemyje“, – priduria nusišypsodama L. Narvydienė.
Pašnekovei su ūkio darbais teko susipažinti ne tik pas senelius, tačiau ir padedant tėvams, kurie turėjo kolektyvinį sodą: „Daržas visada buvo šalia manęs, tačiau studijuodama Kaune, žinoma, taip arti nebuvau, bet namuose pomidorus vis tiek auginau!“
Socialiniuose tinkluose moteris dabar aktyviai administruoja sodininkus vienijančią grupę, o taip pat ir kuria tinklaraštį, kuriame savo patarimais dalinasi ir su kitais interneto vartotojais. Pasiteiravus, kokie klausimai dažniausiai neramina pradedančiuosius daržininkus, Lina teigia, kad klausimų sulaukti tenka įvairiausių.
„Pradedančiųjų, kurie dažniausiai augina pomidorus, agurkus, klausimai būna paprasti. Pavyzdžiui, kodėl pageltę augalai ar vaisiai, kodėl krenta jų lapai ir panašiai. Mano konsultacijos yra paprastos – atsakant į pačius paprasčiausius klausimus. Esu šaltinis žmonėms, kurie mažiau išmano ir nenori ieškoti informacijos kažkur internete“, – sako Kauno rajone gyvenanti moteris.
Arbūzų rojus Linos darže
Visgi, Linos daržo pažiba – arbūzai. Idėja auginti šias milžiniškas uogas kilo dar 2017-aisiais, kuomet moteris sužinojo, jog vienkiemyje teks praleisti daug gražaus laiko. Kadangi teritorijos plotas nėra mažas – 1,5 ha žemės, L. Narvydienė nieko nelaukė ir nusprendė, kad čia turės augti kažkas įdomaus, ne tik bulvės, morkos ir agurkai.
„Kaip tyčia internete pamačiau, kad žmonės augina arbūzus, todėl pagalvojau, kad ir man visai tai būtų įdomu. Be to, tuo pačiu metu ir vyras prasitarė, kad vaikystėje bandė auginti arbūzus, siuntė laiškus selekcininkui, kad šis pasidalintų sėklomis. Gavęs iš jo sėklų pasėjo ir taip jam pavyko užauginti du arbūzus.
Savo paties užaugintą arbūzą jis perpjovė rugpjūčio mėnesį, per savo sesers gimtadienį, todėl visi liko sužavėti, kad Lietuvoje gali užaugti ir tokie dalykai. Pagalvojau, jeigu mano vyras gali, reiškia galiu ir aš!“, – sako Lina.
Deja, pirmieji arbūzų auginimo metai kaunietei nebuvo sėkmingi, kadangi, kaip teigia ji pati, darė visas įmanomas klaidas, kokias tik buvo galima padaryti. Laimei, Lina to į galvą neėmė, kadangi pati save buvo nuteikusi tokiam eksperimentiniam scenarijui.
„Taip iš 30 daigų liko vos 6. Toji vasara buvo labai nepalanki arbūzams, kadangi visą laiką lijo. Vis dėlto, arbūzų derlius kitais metais padidėjo iki 51, tad taip su kiekvienais metais vis tobulėjau“, – priduria ji.
Arbūzų auginimas
Viena didžiausių klaidų, kurią daro sodininkai, norintys užsiauginti savo darže arbūzus – pernelyg ankstyva sėja kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Pasak Linos, arbūzus į lauką galima sodinti tik tuomet, kai nelieka šalnų pavojaus – gegužės mėnesį, todėl pradėti ruoštis galima jau balandžio antroje pusėje:
„Antroji klaida – sėjimo vieta. Arbūzų negalima sėti pavėsyje, nes kitaip jie negaus pakankamai saulės. Geriau sėti ten, kur bus daugiau šviesos nei pavėsio. Taip pat klaida laikytinas ir arbūzų perlaistymas. Daugelis galvoja, kad jeigu arbūzas yra sultingas vaisius, jį dėl to reikia dažnai laistyti. Ne, dažnai laistyti nereikia, nes tokiu atveju arbūzai pradės sirgti grybelinėmis ligomis. Idealiausia laistyti saikingai ir retai.“
Pasiteiravus, ar arbūzams reikalingas didelis dėmesys ir nuolatinė priežiūra, moteris teigia, kad daugiausiai rūpesčio jiems skirti tenka iki Joninių: saugoti nuo šalnų, dengti agroplėvelėmis, kad šie augtų šiltai.
Po Joninių, anot Linos, arbūzus galima atidengti ir auginti taip, kaip nori jie patys. Užsimanius auginti arbūzus taip pat svarbu žinoti ir kokią veislę pasirinkti.
„Jeigu žmogus nori arbūzo nuo 10 kg, tuomet reikėtų rinktis tokias veisles, kurios yra stambiavaisės. Visgi, nereikėtų žavėtis tais „dideliais“ arbūzais, kadangi patys skaniausi arbūzai yra tie, kurie sveria 3-4 kilogramus. Kuomet arbūzas yra didesnis, jis būna nebe toks skanus, ypač tuomet, kai į šaldytuvą tenka padėti perpjautą jo pusę. Tokiais atvejais arbūzai lieka nei skanūs, nei švieži“, – paaiškina L. Narvydienė.
Pradedantiesiems, pasak pašnekovės, geriausiai rinktis tas veisles, kurios yra ankstyvos. Arbūzas tinkamas augti Lietuvoje, jeigu ant sėklų pakuotės etiketės yra nurodyta 70-80 dienų vegetacija:
„Pati populiariausia arbūzų veislė – „Kiemintai“. Tai lietuvio selekcininko sukurta veislė. Antroji pagal populiarumą yra „Sugar baby“, o „Red star F1“ – trečioji.“
Kaip žinoti, kad arbūzas prisirpęs?
Didžiausia problema, kuri kamuoja ne tik sodininkus, tačiau ir įprastus pirkėjus, kurie karštą vasaros dieną parduotuvėje stovi prie didžiausios krūvos arbūzų, yra labai paprasta – kaip išsirinkti / atpažinti prisirpusį, nepernokusį arbūzą?
Deja, tačiau Lina turi liūdnų žinių – išsirinkti parduotuvėje sunokusį arbūzą yra daug sunkiau nei darže. Prinokusį arbūzą, kuris augo darže, išduoda ūselis. Jeigu jis yra pilnai nudžiūvęs – arbūzas yra pasiruošęs būti nuskintas:
„Kitas požymis yra geltona arbūzo dėmė. Šią dėmę galima pamatyti toje vietoje, kur arbūzas liečiasi su žeme. Jei žievės dėmė žalia arba balta, arbūzas dar yra nesunokęs, jei dėmė geltona arba geltonai oranžinė – tokį vaisių jau galima skinti ir ragauti.“
Atsakydama į klausimą, kada galima tikėtis pirmojo arbūzų derliaus savo sode, Lina Narvydienė teigia, kad pačius pirmuosius galima valgyti jau liepos pabaigoje.
„Kadangi praėjusi vasara buvo labai karšta, pasisekė pirmąjį arbūzą nuskinti dar vos liepos viduryje. Tačiau įprastai galima pirmojo derliaus Lietuvoje tikėtis apie liepos 30 dieną“, – sako nusišypsoma kaunietė.
