Kai ekonomika dūsta nuo kreditinių išteklių trūkumo, Lietuvos banko vadovas tiktai skėsčioja rankomis, o politikai bando stiprinti reitingus.
Opozicinės ir už Seimo ribų vegetuojančios partijos reikalauja Reinoldijaus Šarkino galvos.
Kaip teigia tvarkiečiai, lankęsis jų frakcijoje R. Šarkinas nepaaiškino, kodėl Lietuvoje veikiantys bankai nesilaikė Europos centrinio banko pinigų skolinimo skatinimo politikos. Taip pat jis nieko negalėjo pasakyti, kodėl Lietuvoje yra didžiausios palūkanos už kreditus ES. Neaišku ir tai, kodėl Lietuvos bankas į komercinių bankų piktnaudžiavimus žiūrėjo pro pirštus.
„Susitikimas tik sustiprino mūsų nuostatas, kad Lietuvos bankas kaip komercinius bankus prižiūrinti institucija tikrai padarė ne viską, ką galėjo, kad situacija šalies finansų ir ūkio rinkoje nebūtų tokia sudėtinga, žlugdanti verslą, o kreditus paėmusius gyventojus nuolat spaudžianti vis didėjančiomis palūkanomis. Manau, kad dėl to asmeninę atsakomybę pirmiausiai turi prisiimti Lietuvos banko tarybos pirmininkas R. Šarkinas“, - sakė partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko pirmasis pavaduotojas ir Seimo frakcijos vadovas Valentinas Mazuronis.
Prie titulo reikia pridurti, kad ir Seimo opozicijos lyderis.
„Asmeninės atsakomybės“ prisiėmimas reiškia, išvertus į normalią žmonių kalbą, atsistatydinimą.
Trauktis R. Šarkinui iš posto reikalauja ir socialliberalų lyderis Artūras Paulauskas.
Opozicijos daromi vieši kandžiojimai nėra reikšmingi dėl politikavimo ir nekonkretumo, nes neaišku, ko konkrečiai iš pono R. Šarkino, be atsistatydinimo, norima.
Todėl Lietuvos banko vadovo susitikimas su prezidente turėjo būti daug įdomesnis. Juk ji buvo finansų ministre ir eurokomisare – tai bene aukščiausi postai, kuriuose dirbant geriausiai matyti visos konkrečios finansinės sistemos teigiamybės ir neigiamybės.
Kai šalies finansus apėmusios ligos akivaizdžios, tereikia surasti efektyviausius jų gydymo būdus. Tačiau:
Prezidentė teigiamai įvertino Lietuvos banko veiklą. Pasak šalies vadovės, bankų priežiūra vykdoma efektyviai, garantuojami reikiami rezervai, tačiau Centrinis bankas turėtų labiau stengtis gaivinti šalies ekonomiką ir panaudoti visas įmanomas priemones efektyvesniam paskolų palūkanų normų mažinimui.
Kaip žmogus, ne vienerius metus pradirbęs finansų valdymo sektoriuje, D. Grybauskaitė pasakė tik tiek, kiek galėjo pasakyti bet kuris laikraščius skaitantis asmuo.
Panašu, kad prezidentę domino tik tai:
Prezidentė akcentavo, kad Lietuvos bankas ypatingą dėmesį turėtų skirti savo reputacijai. Šalies vadovei nepriimtina viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie Lietuvos banko darbuotojų atlyginimus bei lengvatines paskolas. Prezidentės įsitikinimu, Lietuvos banko vidaus veikla turi būti organizuota aiškiai, skaidriai, laikantis viešumo principų, užtikrinant ramų bei stabilų darbą ir nepaliekant pagrindo politinėms interpretacijoms.
Štai kas šiandien, prezidentės nuomone, yra pati didžiausia problema Lietuvos finansų sektoriuje – Lietuvos banko darbuotojų atlyginimai ir lengvatinės paskolos. Užkliuvo ir R. Šarkino atlyginimas – 16 tūkst. litų.
Tai kvepia grynu paksizmu.
Prisimenate – Rolandas Paksas, būdamas aukščiausiame šalies poste, labai mėgo įvairias parodomąsias akcijas, nukreiptas prieš pavienius teisėjus, žemgrobius ir t. t.
Į prezidentės paksizmo apraiškas R. Šarkinas atsakė labai adekvačiai: skaitykite įstatymą.
Ir iš didžiojo rūpesčio finansų sistemos ligomis liko „p-š-š“. Panašiai, kaip ir su R. Pakso prezidentavimu.
Svarstant pačius įvairiausius ūkio (ir ne tik) klausimus, reikia laiko į juos įsigilinti, suvokti jų esmę, perprasti susiklosčiusias sudėtingas jų sistemas. Tačiau finansų valdymas – ne ta sritis, į kurią prezidentei reikėtų daug gilintis. Nebent tuo atveju, jei užimdama aukštus postus ji buvo tik paprasta svetimos valios vykdytoja ir statiste.
