Vienai merginai net pavyko užmegzti glaudžius santykius su biologiniu vaiko tėvu bei sukurti šeimą ir apsigyventi kartu.
Suprantama, šis uždavinys yra itin sunkus tiek su mažyliais gyvenančioms mamos, tiek jiems padėti bandantiems globos namų „Užuovėja“ darbuotojoms. Šios įstaigos direktorė Žana Aleksienė papasakojo, kaip prasidėjo globos namų veikla ir su kokiais iššūkiais teko (ir tenka) susidurti tiek steigėjams, tiek darbuotojams, tiek čia su vaikais apsigyvenusioms jaunoms mamoms.
„Išanalizavę situaciją pamatėme, kad Lietuvoje yra nepilnamečių motinų, kurios neteko tėvų globos. Joms nebuvo sudaryta sąlygų pačioms rūpintis savo vaikais. Todėl ir buvo nutarta įsteigti „Užuovėjos“ globos namus. Mes teikiame socialines paslaugas tėvų globos netekusioms nepilnametėms.
Turime specialiai parengtų programų, kurios lavina motinystės įgūdžius ir kitas, gyvenime itin reikalingas, asmenines savybes. Veiklą pradėjome 2010 metais. Iki tos dienos nepilnamečių mamų taip pat buvo, bet sunku pasakyti, kaip jos gyveno.
„Užuovėjoje“ priimamos nepilnametės mamos iš visos Lietuvos. Maža to, neseniai buvo priimta tvarka, kad pas mus būtų galima apgyvendinti ne tik pagimdžiusias, bet ir besilaukiančias nepilnametes“, – pasakojo Ž. Aleksienė.
– Kiek likimo nuskriaustų žmonių gali pas jus gyventi vienu metu?
– Mūsų namuose gali gyventi 30 žmonių, t. y. 15 mamų ir 15 vaikų. Daugiau priimti šiuo metu neturime galimybių. Šių dienų tendencijos rodo įvairios paskirties globos įstaigų mažėjimą, todėl plėstis tikrai neketiname.
– Kuo jaunoms mamoms naudingas gyvenimas po vienu stogu?
– Esmė, kad gyvendami gausioje šeimoje galime padaryti daugiau nei tada, kai nepilnametės mamos yra išsibarsčiusios po visą Lietuvą. Turime dideles patalpas ir kompaktišką skaičių gyventojų, todėl galime užmegzti glaudžius ryšius.
Kiekviena mama turi atskirą kambarį. Jie nėra dideli, bet tikrai gana gerai įrengti. Pagrindinis mūsų tikslas – užauginti mamą, kuri niekada nenorėtų savo vaiko grąžinti į globos namus. Norime, kad iš mūsų globos namų išeitų socialiai tvirta, morališkai ir psichologiškai savarankiškam gyvenimui pasirengusi mama.
Šis uždavinys yra labai sunkus, nes pas mus patenka nepilnametės, kurios augo itin sunkiomis sąlygomis. Dažnai jos būna traumuotos, todėl prireikia laiko, kol pavyksta rasti bendrą kalbą. Pasiekti pokyčių yra sunku, bet sąlygos tam yra sudarytos.
Nepilnametės mamos niekada nelieka vienos. Joms visada yra pasiruošę padėti įvairių sričių specialistai. Kitas tikslas – užmegzti ryšį su biologiniu tėvu. Darbas yra organizuojamas ne tik su mama, bet ir su biologiniu tėvu. Kiek leidžia sąlygos. Vieną mamą pavyko ištekinti. Ji išvyko ir apsigyveno su vaiko tėvu. Visos nepilnametės mamos lanko mokyklą. Dalis jų baigdamos vidurinę kartu įgyja ir profesinį išsilavinimą.
