Vilijampolės socialinė pedagogė Nadiežda Vasilenkienė sako nesmerkianti tėvų, kurie palieka savo vaikus šiuose globos namuose, nes čia, sako specialistė, yra visos sąlygos neįgaliesiems:
„Juliją atvežė į socialinės globos namus 2013 metais, kai jai buvo 16. Ji yra iš Klaipėdos, ten ja rūpinosi mama, tačiau sąlygų tinkamų ten nebuvo – naminės sąlygos neatitinka tų poreikių. Kaip tai mamai vienai (vyro nėra – red.) tą mergaitę nešioti? Vienam žmogui yra be galo sunku. Pas mus vis tiek yra liftai, vonioje yra važinėjantys keltuvai, jie yra pritaikyti tam, kad padėtume tokiems kaip Julija“, – pasakojo N. Vasilenkienė.
Tad mama, pasak socialinės darbuotojos, gavo siuntimą per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją į Viljampolės globos namus. Dabar mama gyvena užsienyje, tačiau, kaip sako darbuotoja, kas mėnesį ar du paskambina, pasiteirauja, kaip sekasi Julijai ir visada perduoda jai linkėjimus. Kai atvažiuoja – paskutinį kartą buvo vasarą – visuomet atveža lauktuvių:
„Julijos mama buvo vasarą, visada atvažiuoja per jos gimtadienį, atveža vaišių, pabūna kartu jos. Kai mamos nėra, matosi, kad Julija jos ilgisi“, – kalbėjo darbuotoja.
Nepalieka vilties
N. Vasilenkienė sako, kad Julijai reikia nuolatinės priežiūros, ją reikia įsodinti ir iškelti iš vežimėlio, o mergina yra sunki. Vienintelis dalykas, ką Julija pati gali padaryti, tai, sako darbuotoja, kai jai duoda gertuvę – atsigerti. Tačiau Julija yra visiškai priklausoma nuo kitų – ji net šlapimo nelaiko. Vilčių, kad Julijai pagerės, sako N. Vasilenkienė, nėra – tokia žiauri jau ta jos liga.
„Ji turi specialių poreikių nustatymą, nuolatinės slogos poreikį, kalbos sutrikimą, cerebrinį paralyžių ir protinį atsilikimą, jai nustatyta abipusė spazminė diplegija. Čia reikalinga specialisto priežiūra“, – sakė darbuotoja.
Mobili vonia palengvina gyvenimą
Julijai labai reikėjo mobilios vonios – kadangi paprastoje neįgaliai merginai būdavo labai sunku.
„Ji kojytes sulenkia, bet tos rankos kartais susiglaudžia, kartais išsiskečia – paprastoje vonioje jai be galo nepatogu buvo, mažai vietos. Dėdavome ten palutes, kad mergaitė nepaskęstų. Dėl to mums ta mobili vonia labai svarbi“, – kalbėjo darbuotoja.
Todėl TV3 „Išsipildymo akcija“ ir padovanojo Julijai mobilią vonią už 3.454,31 eurų.
„Ta mobili vonia pritaikyta pagal kūno ligos požymius. Ji dabar gali normaliai gulėti toje vonioje, o tam žmogui, kuris maudo, irgi daug patogiau: nebereikia pasilenkti, vargti – čia didelis patogumas“, – sakė N. Vasilenkienė.
Šypsosi ir daug juokiasi
Julija, sako socialinė darbuotoja, labai reaguoja į aplinką. Kiti vaikai, sako ji, tik stebi akytėmis, o Julija šypsosi, kai jai būna juokinga – labai garsiai juokiasi, jai patinka stebėti, važiuoti, keisti aplinką, mergina labai mėgsta saldumynus.
„Julija viena iš mūsų visų grupėje vaikų, prie kurios gali prieiti ir pasakyti „apsikabinkim“, ir ji su savo drebančiomis rankytėmis gali apsikabinti arba gali ir atstumti, jei tuo metu apsikabinti nenori“, – pasakoja N. Vasilenkienė.
Mergina, sako ji, parodo džiaugsmą ir liūdesį, jai būna įvairių emocijų, kaip ir visiems žmonėms. Julijos liūdesį darbuotojai sieja su mamos ilgesiu.
„Ar galima iš jos reakcijų spręsti, kad jai blogai – labai sunku pasakyti. Mes suvokiame, kad darome tai, kas geriausia – mes tam ir esame, kad pamatytume ir padarytume taip, kad vaikui būtų geriau“, – sako N. Vasilenkienė.
Julija, sako darbuotoja, Vilijampolės socialinės globos namuose galės būti tiek, kiek jai reikės – kad ir iki mirties, nebent mama nuspręstų ją pasiimti.
