Jau dvidešimt metų kaip Lidija Staub gyvena ir kortas meta Paryžiuje – į Lietuvą žinoma tarologė grįžta tik kartą per metus – aplankyti gimtinės, draugų ir susitikti su savo amato gerbėjais.
Praėjusios savaitės antradienio pavakare burtais ir magija besidomintys panevėžiečiai rinkosi į vieną miesto knygynų, tarologės Lidijos Staub knygos „Taro kortų veidrodyje“ pristatymą.
„Grįžau norėdama pristatyti knygą, kurią rašiau ketverius metus. Stengiuosi čia grįžti kasmet, noriu žinoti, kaip sekasi Lietuvai, susitikti su draugais, – kalbėjo kortų žinovė. – Matau, kad dabar daug kam yra sunkus momentas – ne tik mūsų šalis patiria didelių sunkumų ir išbandymų.“
Išmokti burti gali kiekvienas
Tarologė sako, kad skaityti kortas gali kiekvienas – tereikia pradėti nuo paprasčiausių dalykų. „Jei norite pradėti burti kortomis, pirmiausia turėtumėte perskaityti ne vieną knygą, išstudijuoti simbolius, ženklus“, – pradedantiesiems magams patarimus dalijanti tarologė įspėja, jog Taro kortos turi bendrą reikšmę: paprastai tai tik esamų simbolių interpretacija.
„Jeigu pastatytume dešimt tarologų ir paprašytume išmeti kortas vienu metu, visos būrėjos kortas interpretuotų panašiai, nes tai yra bendrosios reikšmės. Bet jei kortos būtų dėliojamos pagal skirtingas schemas, tuomet ir rezultatas gali skirtis“, – būrimo specifiką aiškinanti kortų specialistė dar kartą pakartojo: nors mesti kortas iš tiesų gali bet kas, be žinių, privalu ugdyti dar ir pojūčius.
„Neužtenka vien išmanyti kortų reikšmes – reikia labai daug dirbti su savimi. Pavyzdžiui, aš mokiausi medituoti, praktikavau jogą, esu tikinti, išmokau pasitikėti savo intuicija. Meditacija, tam tikri ritualai labai svarbūs, jei norime lavinti savo intuiciją, šeštąjį jausmą, – aiškina L. Staub. – Medituodami mes tobuliname savo šeštąjį jausmą. Aišku, yra žmonių, kuriems nieko nereikia daryti – jiems duota tai iš aukščiau.“
Kortas vis dar bando prisijaukinti
„Mano pažintis su kortomis prasidėjo visai atsitiktinai, – prisipažįsta sostinėje gimusi, o dabar paryžiete tapusi L. Staub. – Buvo toks laikas, kai viena moteris metė man kortas, paskui ėmė pasakoti apie mane, mano šeimą... Tuo metu man tai buvo didžiulė mįslė: buvau nustebusi, kaip paprasti paveiksliukai gali tiek daug pasakyti apie mano gyvenimą.“
Nuo to sykio, pasak moters, ir prasidėjusi draugystė su kortomis.
„Visada norėjau suprasti, kaip kortos gali tiek daug žinoti, tačiau aš ir dabar to nežinau. Tai man didžiulė paslaptis“, – šypsodamasi visiškai atvirai sako būrėja.
„Prisimenu savo būrimo pradžią: išmeti žmogui kortas, reikšmę supranti atskirai, o visumos nematai ir nežinai, ką kalbėti“, – pirmąją patirtį vis dar gerai mena Taro kortų specialistė.
Ponia Lidija teigia išbandžiusi įvairias kortų rūšis, ilgai aiškinusis ir studijavusi simbolius, kol galiausiai pasirinko Vaito malką. „Šios Taro kortos labai išraiškingos, spalvingos, reikšmės ir simboliai lengvai suprantami“, – mėgstamos kortų malkos pranašumus vardija būrėja, tačiau pabrėžia: „Kiekvienas, pradėjęs burti, privalo kortas prisijaukinti, su jomis susidraugauti – malka turi tapti jūsų draugu.“
Popierėliai patarimų nedalija
L. Staub neslepia: labai dažnai metant kortas tenka dirbti ir psichologo darbą. Dažniausiai pas būrėjas vilties ieškoti ateina nelaimingi, abejojantys, sutrikę žmonės. Tuomet jau ir pati būrėja susiduria su iššūkiu – kaip neįsileisti į save svetimų bėdų, nelaimių, blogų minčių. Laimė, sako neurolingvistinį programavimą bei hipnozę studijavusi moteris, kad tokių emocijų atsisakanti visai nesunkiai.
„Būtų prastai, jei negalėčiau atsiriboti nuo kitų žmonių nelaimių – tuomet mano vidinis kompiuteris labai greitai perdegtų“, – įsitikinusi tarologė.
Tačiau būna ir taip, kad žmonės ateina iš smalsumo ar pokštaudami. Tada pasijuokti gali ir kortos. „Iškrenta tokios, kur tu visai nieko nesupranti“, – pasakoja ponia Lidija.
Tačiau daug dažniau žmonės ateina ieškodami konkrečių atsakymų į skaudžiausius klausimus. Todėl, anot magijos meną įvaldžiusios vilnietės, svarbiausia, kad žmogus pajustų viltį.
Tiesa, tuoj pat priduria, kad tokiems, kurie ateina nusiteikę sužinoti tai, ką jau ir taip žino, padėti gerokai sunkiau.
„Labai svarbu, kad atėjusieji būtų pasiruošę išgirsti tai, ko nežino. Informacija dažnai būna netikėta, kartais ir nemaloni ar gąsdinama. Tačiau jei jau einate pas būrėją, bent jau neturėkite lūkesčių ir, svarbiausia – būkite atviri, – patarimų negaili tarologė. – Jei ieškote atsakymo, būkite pasiruošę išgirsti bet kokią tiesą.“
Kita vertus, patikslina L. Staub, kortos tikslių atsakymų neduoda – jos tik parodo kelią, duoda viltį. Kaip tik dėl šios priežasties metančiajam kortas nuo paguodos ieškančių žmonių nevalia slėpti jokių faktų. Tačiau Taro kortų žinovė pripažįsta turinti kelias temas, kurių, mesdama kortas, stengiasi vengti.
„Aš kartais atveriu kortas ir pati netikiu tuo, ką pamatau, – atvira moteris. – Kartais būna labai neįtikėtinų situacijų. Bet negaliu ir neturiu teisės keisti informacijos, nes esu tik jos kanalas – aš tik perduodu informaciją. Ir jeigu žmogus užduoda klausimą, privalau į jį atsakyti.“ Net jei ta, jai pateikiama informacija, anot L. Staub, skamba visiškai fantastiškai.
Nevengianti beveik jokių temų būrėja vis dėlto prisipažįsta, jog yra dalykų, prie kurių liestis nemalonu. „Labai nemėgstu klausimų apie gimimą ir mirtį. Ir niekada nesakau žmogui, kada jis mirs, nebent tai sunkus ligonis.“
Pačios kortos, ponios Lidijos patikinimu, patarimų nedalija. „Jos kviečia susimąstyti, kas aš esu, kur einu, ką darau, ko ieškau ir ką noriu sužinoti“, – filosofiškai kalba tarologė.
Pasak jos, Taro malkoje yra 78-ios kortos, jei bent vienos trūksta, burti tokia malka jau nebegalima. Be to, kortos yra tik simboliai, o jų interpretavimas ir aiškinimas – jau būrėjos darbas.
„Būrėja yra tik kanalas, ji tik perleidžia informaciją“, – dar kartą pakartoja ponia Lidija ir atskleidžia nedidelę profesinę paslaptį: kortos mėgsta konkrečius, gerai ir tiksliai suformuluotus klausimus.
„Kuo konkretesnis klausimas – tuo konkretesnis atsakymas, – sako. – Ir dar: kai aš pradedu traukti kortas, viduje kreipiuosi į meistrą, sukūrusį kortų malką. Mano atsakymas gali būti klaidingas, todėl visada stengiuosi atsiriboti nuo savo minčių, gyvenimiškos patirties, asmeninio supratimo.“
Būrėjus įspėja rinktis atsargiai
Taro kortų specialistė apsimetėlį būrėją atpažintų labai greitai.
„Tą, kurio tikslas tik pinigai, lengva demaskuoti, – įsitikinusi L. Staub. – Aš mačiau įvairiausių tarologių ir būrėjų. Šarlatanas tas, pas kurį atėjus pirmas dalykas, kurį išgirsite, bus dejonė, kad viskas labai blogai: sveikata bloga, mokslai nesiseka, vyro nėra ir dar daugelis kitų. Pirmiausia šarlatanas stengsis jus išgąsdinti, nes tai susiję su pinigais, kuo dažniau pas jį ateisite, tuo jam bus geriau. Toks apsimetėlis magas jus gąsdins ir siūlys pirkti įvairius amuletus, visokius apsaugos pakabukus, kurie jus neva turėtų apginti.“
Tačiau nors jos profesijos žmogus, dirbantis vien dėl pinigų, nėra geras ženklas, pinigų nuneigti, anot ponios Lidijos, irgi negalima.
„Būrėjams atlygio klausimas svarbus, – aiškina pati už dyką niekada nedirbanti L. Staub. – Burdami tarologai išeikvoja savo energiją – už tai turi būti atsilyginta. Jei buriu draugams, prašau, kad duotų bent kelių eurų monetą arba pavaišintų pietumis kavinėje. Jeigu negaučiau atlygio už savo darbą, paprasčiausiai susirgčiau. Buriant be atlygio išeikvojama karma. Jei jūs atėjote pas mane, aš jums perteikiau informaciją, todėl labai svarbu, kad pajusčiau grįžtamąjį ryšį.“
Kortų žinovė taip pat įspėja, kad tikroji būrėja stengsis neįvardyti konkrečios pinigų sumos. „Ji pasakys: kiek duosi, tiek bus gerai, svarbiausia ne suma, o atlygis“, – aiškina talentinga tarologė, nesistengianti būrimo Taro kortomis paversti pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu.
Ir likimą galima pakeisti
L. Staub šventai tiki ir tuo, kad savo likimą galime pakeisti. Ir būtent mes patys, o ne kortos, kurios tik pasufleruoja galimus lemties variantus.
„Bent jau galima pakeisti vidinę būseną, santykį su problema ar situacija, – įsitikinusi būrėja. – Tikrai nėra padėties be išeities. Net jei kortos žmogui rodo ir labai blogą situaciją, visada stengiuosi surasti tinkamą atsakymą, jo formą. Jis turi suprasti, kad bet kokie išbandymai tik sustiprina, suteikia kitokio, naujo gyvenimo galimybę. Nebūna nė vienos blogos situacijos, kuri neatsisuktų į gėrį.“
Savo, kaip būrėjos, misiją ponia Lidija apibrėžia griežtai: jos užduotis ne išgąsdinti žmogų, bet suteikti viltį bet kokioje jo gyvenimo situacijoje.
„Visada stengiuosi, kad surastų išeitį, kad norėtų judėti pirmyn, – savo darbo subtilybių neslepia moteris. – Kiekvienoje situacijoje yra bent jau du trys sprendimai, ir jeigu jūs išsirinksite teisingą, tuomet ir lengvai tą situaciją pakeisite. Bet dar svarbesnis jūsų sugebėjimas pakeisti savo požiūrį į situaciją: jeigu pasikeičia požiūris, pasikeičia ir situacija.“
Tarologė ne šiaip dalija visų problemų sprendimo receptus, bet ir primygtinai siūlo nuolat ieškoti naujų patirčių – netgi pačiomis basiausiomis gyvenimo akimirkomis: „O gal aš galiu kažko išmokti, suprasti, pažinti?“
Svarbiausia, sako L. Staub, yra neišsigąsti. Yra bauginančių kortų ir dar baisesnių nutikimų gyvenime, bet viską galima įveikti savo jėgomis – tuo tarologė net neabejoja.
„Žmones baugina mirties korta: jei ją ištraukiu, išsigąsta, tačiau tai anaiptol nereiškia fizinės mirties, – skuba nuraminti būrėja. – Mirtis kortose – tai atgimimas, naujo gyvenimo pradžia. Visos būrėjos žino, kad ši korta reiškia gyvenimo virsmą, kai baigiasi vienas ir prasideda kitas gyvenimo etapas. Pirmas įspūdis žiūrint į mirties kortą visada gąsdinamas, tačiau joje yra labai daug naujos vilties, šviesos ženklų.“
„Privalote žinoti, kad gyvenimas keliauja bangomis: tamsus periodas keičia šviesų ir atvirkščiai“, – gyvenimiška patirtimi dalijasi ji.
Sau kortų nemeta
Pusė gyvenimo studijavusi muziką, dirbusi radijo laidų žurnaliste, L. Staub sako burti sau vengianti.
„Turiu draugę, tad mes viena kitai pagelbėjam, kai reikia, – šypsosi. – Nėra taip, kaip daugelis mano: jei esi būrėja, tai žinai apie save viską ir gyveni labai gerai.“
„Aišku, buvo gyvenime momentų, kada pajutau, numačiau savo gyvenimą į priekį. Arba eini ir jauti, kaip intuicija kužda tau į ausį – neik ten!“ – anapusinių jėgų pagalbą pripažįsta moteris. Tačiau pati, įveikusi daugybę negandų, sako, jog nė vienas mūsų – net ir būrėjas – nėra apsaugotas nuo nelaimių ir gyvenimo išbandymų.
„Jeigu visi suprastume tuos signalus, kuriuos mums kužda intuicija, siunčia angelai sargai, nereikėtų nei tarologų, nei būrėjų, – įsitikinusi ponia Lidija. – Kiekvienas gauname begalę tokių ženklų, bet ne visi sugebame ir galime juos suvokti, suprasti. Svarbiausia, ką žmogus turi išmokti, – tai būti pats atsakingas už savo gyvenimą. Sakau savo draugams ir klientams: neikite pas mane per dažnai – mokykitės suprasti savo vidinį pasaulį, jums siunčiamus ženklus, būkite patys sau vedliai ir gidai. Nes labai dažnai žmonės praleidžia tą signalą ir lieka nežinioje.“
O atsakomybės ir naujų išbandymų L. Staub pataria tiesiog nebijoti: „Išbandymas – tai apsivalymas. Jei tai suvoki, tuomet pakeli save į aukštesnį dvasinį lygmenį.
Eglė GIKNIENĖ
