Dvi sprogimo aukos
Kelmės rajone, Čėsniškės kaimo laukuose, daugiau kaip prieš dešimtmetį rastą prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo pradžioje naudotą rusišką prieštankinę granatą broliai P. ir P. Nutautai buvo paslėpę savo sodyboje ir laikė ją ne vienerius metus. Granata pavojinga, nes jos paskirtis – pramušti šarvus. Vėliau ekspertai nustatė, kad sprogo pramoninės gamybos, II pasaulinio karo laikotarpio, rusiška „RPG-40“ markės rankinė prieštankinė granata, užpildyta apie 760 gramų brizantinio poveikio didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga – trotilu. Tokios granatos skeveldros lekia apie 30 metrų.
Ar apie tai žinojo broliai, neaišku, tačiau jie nusprendė pavojingu daiktu atsikratyti. Vyrai nesugalvojo nieko kito kaip tik nunešti butelio dydžio sprogmenį prie beržo ir ten numesti.
Taip jau atsitiko, kad Nutautų kaimynystėje gyvenęs Gintaras K. (35 m.) sumanė namiškius pavaišinti sula. Vyriškis pasiėmė rankinį grąžtą ir nuėjo į pamiškę. Kartu ėjo ir dviem trijų litrų talpos stiklainiais nešina dukra (13 m.). Matyt, sulos norėjęs vyras prisilietė prie sprogmens ir to užteko, kad daugiau nei 70 metų gulėjęs sprogmuo drioksteltų. Sprogimas nuplėšė Gintarui ranką, smarkiai sužalojo vidaus organus. Komos ištiktas vyriškis mirė greitosios pagalbos automobilyje.
Atokiau stovėjusi duktė nukentėjo šiek tiek mažiau. Skeveldrų smarkiai sužalota mergaitė iš Kelmės ligoninės iškart buvo nugabenta į Kauną. Čia ji buvo operuojama net septynias valandas. Tačiau vienos operacijos buvo maža, kad būtų išrinktos visos skeveldros.
Vienas žmogus žuvo, kitas buvo sunkiai sužeistas, o brolių dabar laukia teismas. Kaip pranešė Kelmės rajono PK, byla jau atiduota Šiaulių apygardos teismui.
Ragina būti atsargius
Policija dar kartą įspėja, kad radus daiktą, kuris savo forma primena sprogmenį, nedelsiant apie tai reikia pranešti telefono numeriu 112, tokio daikto neliesti, neardyti, nesinešti namo. Tik tokiu būdu galima išvengti tragedijų, kai žūsta ar suluošinami niekuo dėti žmonės.
Radus sprogmenį šalies gyventojus elgtis atsakingai ragina ir Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai. Radę į sprogmenį panašų daiktą, gyventojai prašomi vietą pažymėti, įspėti aplinkinius ir paskambinus bendruoju pagalbos telefonu 112 pranešti tikslią sprogmens radimo vietą. Operatyviai atvykę kariai išminuotojai sprogmenį saugiai išsiveš arba sunaikins vietoje.
Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Štabo S5 skyriaus viršininką kpt. Irmantą Genevičių (mob. tel. Nr. 8 610 39 674).
Kariuomenės išminuotojų duomenimis, nuo 1994 metų dėl neatsakingo elgesio su rastais sprogmenimis Lietuvoje žuvo ar buvo sužalota daugiau nei dešimt žmonių. Žuvusiųjų būta ir šiemet.
Pažeidė korpusą
Nors po abiejų pasaulinių karų praėjo daugybė dešimtmečių, Lietuvos žemė vis grąžina išlikusius sprogmenis. Nesprogusias granatas, minas, bombas dažniausiai iškelia pavasario pašalas arba, kai išrausia žemę kasinėjantys darbininkai. Apie tai daugiausiai galėtų papasakoti išminuotojai, kurie kiekvieną dieną, susidurdami su standartiniais sprogmenimis Lietuvos teritorijoje, o taip pat misijos rajone Afganistane, yra įgiję neįkainojamą praktiką, todėl gali sėkmingai vykdyti užduotis įvairiomis sąlygomis.
Vien praėjusiais metais kariuomenės išminuotojai neutralizavo 2370 standartinių sprogmenų ir daugiau nei 12 000 įvairių šovinių, iš jų artilerijos sviedinių – 1386, minosvaidžių minų – 455, aviacinių bombų – 69, taip pat rankinių ir šaunamųjų granatų, raketų, prieštankinių minų, kitų sprogstamųjų užtaisų ir amunicijos dalių.
Per didžiausią pernai standartinių sprogmenų neutralizavimo operaciją sunaikinti 398 sprogstamieji užtaisai. Visi jie buvo rasti vienoje vietoje Klevečkinės kaime Panevėžio rajone. Apie sprogmenis išminuotojams pranešė grybautojai.
Daugiausiai sprogmenų naikinimo operacijų kariuomenės išminuotojai atliko Vilkaviškio rajone, kur per Antrąjį pasaulinį karą vyko dideli mūšiai.
J. Vitkaus inžinerijos bataliono kariai taip pat atlieka ištisinį Lietuvos teritorijos išminavimą. Praėjusiais metais kariai išžvalgė apie 2,2 hektaro teritorijos Kutiškių kaime Radviliškio rajone ir Joskaudų kaime Kretingos rajone, rado apie 400 sprogmenų.
Rekordinis balandis
Ne ką mažiau darbų atlikta ir šiemet. Balandžio mėnuo Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariams išminuotojams buvo tikras darbymetis. Tokio iškvietimų skaičiaus neprisimena ir kuopos senbuviai.
Per balandį Sprogmenų neutralizavimo kuopos kariai įvykdė 251 nesprogusių standartinių sprogstamųjų užtaisų neutralizavimo operaciją, buvo sunaikinta 494 įvairūs sprogstamieji užtaisai. Kariai sunaikino 270 artilerijos sviedinių, 10 aviacijos bombų, 116 minosvaidžių minų, 88 rankines granatas, 6 raketas, po 2 šaunamąsias granatas ir prieštankines minas ir 517 įvairaus kalibro šovinių.
Didžiausią sprogmenų neutralizavimo operaciją J. Vitkaus inžinerijos bataliono kariai atliko Kazlų Rūdos seniūnijoje Čečėtos kaime. Jos metu kariuomenės išminuotojai sunaikino 109 artilerijos sviedinius. Daugiausiai operacijų per dieną atlikta balandžio 29-ąją – tądien išminuotojų pagalbos Lietuvos Respublikos teritorijoje prireikė 19 kartų.
Evakavo gyventojus
Sudėtingiausia ir ilgiausiai šiemet trukusi operacija – dvi paras vykęs vokiečių gamybos aviacijos bombos SC250 neutralizavimas.
250 kilogramų svėrusi vokiečių gamybos aviacinė bomba su vienu mechaniniu ir uždelsto veikimo sprogdikliu buvo rasta Kauno miesto Aleksoto mikrorajone atliekant kasimo darbus. Ekskavatorininkas Donatas kaušu kažką užkabinęs pagalvojo, jog tai – akmuo, tačiau, kai iš maždaug 4 metrų gylio pakėlė tą „akmenį“, suprato, jog tai bomba. Jaunas vyras nesutriko, patraukė ketvirtį tonos svėrusią bombą tolyn ir tuomet paskambino pagalbos telefonu. Tačiau sprogdintojai, baigę darbus, neužmiršo paskambinti Donatui ir pasveikinti jį su antruoju gimtadieniu. Išminuotojai nustatė, kad tai buvo labai pavojinga aviacinė bomba.
Pasak Inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos vado kapitono Arnoldo Anelausko, ekskavatoriaus kaušas mechaniškai pažeidė bombos korpusą. Galėjo bet kuriuo metu įsijungti uždelsto veikimo mechanizmas ir bomba sprogti. „Nelaimei, pažeista buvo būtent ta vieta, kurioje būna nomenklatūriniai sprogmens numeriai, todėl buvo sunku nustatyti sprogdiklio tipą. Bombos neutralizavimo darbus teko vykdyti esant pačiai pavojingiausiai sprogdiklio modifikacijai. Atlikus neutralizavimą ir išpjovus sprogdiklį, spėjimas pasitvirtino – tai pats pavojingiausias mechaninis, uždelsto veikimo sprogdiklis“, – pasakojo kapitonas A. Anelauskas. „Operacijos sudėtingumą lėmė tai, kad sprogmuo buvo rastas apgyvendintoje vietovėje, todėl teko ilgai ruoštis. Taip pat prieš pradedant neutralizavimo operaciją reikėjo iki minimumo sumažinti poveikį aplinkai, jei neutralizavimo metu įvyktų detonacija“, – apie operacijos subtilumus pasakojo kuopos vadas.
Kariams talkino policija. Išminuotojai išsiaiškino, kad tokios bombos sprogimo banga yra apie 100 metrų, o skeveldros gali nulėkti ir visą kilometrą. Tad policija 250 metrų spinduliu aptvėrė teritoriją ir evakavo 129 gyventojus. Atsirado ir daugiau nei 50 drąsuolių, kurie pasirašė, kad žino apie pavojų, bet nesutinka palikti namų.
Išminuotojai darbavosi visą naktį. Iš pradžių buvo išpjautas bombos korpusas ir aukšto slėgio vandens srove išplauta sprogstamoji medžiaga. Iš bombos pašalintos apie 125 kilogramai sprogstamosios medžiagos buvo nugabenta į Rokų poligoną ir ten sunaikinta, o pavojingąjį sprogdiklį kariai neutralizavimo vietoje. 9 valandą ryto gyventojai jau galėjo grįžti į namus.
Pabaiga – 2018-aisiais
Dar 2008-aisiais Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai pradėjo Lietuvos teritorijų, užterštų likusiais nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų sprogmenimis, ištisinį išminavimą. Sprogmenų neutralizavimo darbus Lietuvoje atlieka Inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopa. Šios kuopos skyriai yra paskirstyti po visą Lietuvos teritoriją, kurie dislokuoti Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Alytuje, Klaipėdoje ir Tauragėje.
Teritorijų išminavimo darbai vykdomi pagal Vyriausybės 2007 metų balandžio 18 dieną patvirtintą Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programą ir Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių planą.
Prieš pradedant vykdyti šią programą buvo sudarytas teritorijų, kuriose gali būti likusių nuo karo sprogmenų, žemėlapis. Jį sudarant buvo surinkta, išanalizuota, dokumentuota ir archyvuota medžiaga apie užterštas likusiais nuo karo sprogmenimis teritorijas. Lietuvos savivaldybės yra deklaravusios 222 sprogmenimis užterštas teritorijas, kurių bendras plotas siekia maždaug 24 000 hektarų. Iki 2018 metų planuojama patikrinti ir išminuoti apie 14 000 hektarų užterštos sprogmenimis teritorijos.
Petras IVANAUSKAS
