Aštuoniasdešimtmečiai ir vyresni pensininkai veikiausiai nesulauks išskirtinių lengvatų kompensuojamiesiems vaistams įsigyti.
Vyriausybė ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas pasipriešino Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimams, pagal kuriuos to amžiaus asmenims kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių ambulatoriniam gydymui bazinė kaina būtų kompensuojama 100 procentų. Dabar taikoma 80 procentų kompensacija.
Motyvuojama tuo, kad 80-mečius ir vyresnio amžiaus žmones tos privilegijos išskirtų iš kitų pensininkų ir pastaruosius diskriminuotų. Be to, esą nėra ir teisinio pagrindo išskirti šią grupę žmonių iš kitų garbaus amžiaus gyventojų.
Parlamentaro Antano Matulo vadovaujamas Sveikatos reikalų komitetas atkreipė dėmesį, kad šios amžiaus kategorijos asmenims jau ir taip yra suteiktas tam tikras prioritetas, nes vyresni nei 80 metų gyventojai turi apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu statusą, kuris jiems suteikia garantijas visai privalomojo sveikatos draudimo lėšomis kompensuojamai sveikatos priežiūrai.
Seimūnai sutinka, kad garbaus amžiaus sulaukusieji dažniau serga ir vartoja daugiau vaistų. Jie siūlo apsvarstyti galimybę Lietuvoje pritaikyti Danijos ir Švedijos šalių, kuriose kompensavimo lygis priklauso nuo paciento priemokų, įsigyjant kompensuojamuosius vaistus, sukauptos sumos.
Per tam tikrą laikotarpį paciento priemokų sumai pasiekus nustatytą ribą, vaistai pradedami kompensuoti daugiau arba pacientui priemokos visiškai nebetaikomos.
Sveikatos reikalų komiteto nuomone, tokia vaistų kompensavimo sistema būtų socialiai teisingesnė.
Valstybei ne pagal kišenę
Vyriausybė taip pat tarė „ne“ minėtoms lengvatoms į devintą dešimtį įkopusiems gyventojams. Ji teigia, kad esant dabartinei ekonominei situacijai nėra galimybės didinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidų.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra per 125 tūkstančius vyresnių nei 80 metų žmonių, iš jų daugiau kaip 122 tūkstančiai vartoja kompensuojamuosius vaistus.
Vaistų įsigijimo išlaidoms kompensuoti iš PSDF išleista 76 milijonai 700 litų.
Apskaičiuota, kad kompensaciją padidinus iki 100 procentų, papildomai reikėtų dar apie 8 milijonų litų. Vyriausybės teigimu, tai valstybei ne pagal kišenę.
Siūlo labiau pasirūpinti jaunesniais
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, vienijančios 36 tūkstančius narių, prezidentė Grasilda Makarevičienė sako, kad jie irgi nepritaria minėtam Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimui.
„Nereikėtų išskirti nė vienos pensininkų grupės. Prieš ligas mes visi lygūs. 70-metis gali būti didesnis ligonis nei 90-metis“, – kalbėjo ji.
Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininko pavaduotojas Bronius Aleksiejūnas teigė negalintis pasakyti organizacijos pozicijos šiuo klausimu – dar vyksta diskusijos.
Medikai linkę manyti, kad devintą dešimtį metų pradėjusiems gyventojams nereikėtų vaistų ir medicinos priemonių kompensuoti 100 procentų.
Panevėžio poliklinikos Bendrosios praktikos skyriaus vedėjos Nijolės Marčiulionienės teigimu, sunkiai sergantiems senyviems žmonėms, kuriems nustatyti dideli specialieji poreikiai, vaistai ir medicinos priemonės visiškai kompensuojamos. Jos nuomone, taikyti lengvatas 80 metų ir vyresniems asmenims tik dėl amžiaus nereikėtų.
„Valstybei derėtų labiau pasirūpinti darbingo amžiaus žmonėmis. Jiems vaistai nekompensuojami, tad susirgę dažnai neišgali jų įsigyti.
Traumas patyrę jauni žmonės atsisako dalies reabilitacijos procedūrų, už kurias turi mokėti iš savo kišenės. O pensininkų, nors jie irgi gyvena nelengvai, šiuo atveju situacija geresnė“, – kalbėjo gydytoja.
Pasak N.Marčiulionienės, racionalu būtų dar labiau remti senolius tuo atveju, jeigu valstybė būtų turtinga ir atitinkamai pagelbėtų kitoms savo piliečių grupėms.
I. Smalskienė