Anot jo, pagrindinė liga, kuri pakerta vis jaunesnius žmones – miokardo infarktas: „Šios ligos mastas išlieka stabiliai aukštas, vadinasi, tai, ką darėme – nepakankamos priemonės. Kodėl lietuviai turi būti blogiausios sveikatos ES? Negalime tik žiūrėti ir apgailestauti, kad jauni vyrai ir moterys miršta nuo miokardo infarkto. Nesiėmus veiksmų, mirtingumas išliks toks pat.“
Prasideda nuo vaikystės
Parlamente šiandien vyksta tradicinės akcijos „Širdies diena Seime“ renginiai, todėl susirinkę profesoriai, įvairių medicinos sričių specialistai nepraleido progos priminti problemas, kurios turi jau dabar ir (nesiėmus veiksmų) turės skaudžių pasekmių ateityje.
Tokiais renginiais, anot organizatorių, siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į vis didėjantį širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo lygį Lietuvoje. Seimo narys Arimantas Dumčius pabrėžė, kad nesveika gyvensena prasideda nuo vaikystės ir visa tai nutiesia kelią kardiologiniams susirgimams bei kitoms ligoms.
2013 m. – Sveikatingumo metų paskelbimo iniciatorius Juozas Dapšauskas pritarė A. Dumčiui ir teigė, kad dar vaikystėje pradeda formuotis žmogaus organizmas.
„Vaikystės laikotarpis yra ypatingas. Tada susiformuoja žmogaus gyvensena, ją pradeda veikti įvairūs rizikos veiksniai – rūkymas, fizinis neaktyvumas, mityba, kiti žalingi įpročiai. Šie veiksniai lemia apie 50 proc. būsimos žmogaus sveikatos. Nutukimas, padidėjęs kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis – viskas prasideda dar nuo vaikystės. Tiesa, pačių ligų simptomai gali pasijusti tik žmogus suaugus“, - pabrėžė J. Dapšauskas.
Pusę per pusę
Lietuvos sveikatos mokslo universiteto Kardiologijos klinikos profesorius Rimvydas Šlapikas pabrėžė, kad sveikata turėtų būti kiekvieno žmogaus ir pačios valstybės prioritetas.
„Lietuvai atitinkamos ES institucijos patarė per septynerius metus sumažinti lėtinių ligų kiekį bent 25 proc. Tokie planai tikrai yra ambicingi.
Verta paminėti, kad 10 proc. žmogaus sveikatos lemia pati sveikatos sistema, 20 proc. – paveldimumas, 20 proc. – gyvenimo būdas ir net 50 proc. – pačio žmogaus gyvensenos įpročiai. Būtent pastariesiems kiekvienas iš mūsų gali daryti įtaką“, - teigė R. Šlapikas.
