Likimo į visuomenės užribį nublokštam žmogui – išbandymai šalčiu ir patyčiomis, rašo dienraštis „Sekundė“.
Panevėžio Nendrės gatvės gyventojai jau kone pusantrų metų kasdien pro savo butų langus regi priešais esančioje Pilėnų mokyklos statybų aikštelėje apsigyvenusį vargetą. Ligoto benamio gyvenimas ne geresnis nei šeimininko išvaryto šuns. Pastarąjį bent kelioms dienoms iki mirties priglobia benamius gyvūnus surenkanti įmonė, o kas turėtų pasirūpinti žmogumi, valstybinės institucijos sutarti negali.
Bėdžius tapo kiemo dalimi
Po atviru dangumi vyriškis glaudėsi visą vasarą, iš Pilėnų mokyklos statybų aikštelės nesitraukia ir užėjus šalčiams. Pasikeitė tik bėdžiaus skarmalai. Nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro kuičiasi savo buveinėje: peržiūri iš netoliese esančių konteinerių atsitemptą turtą – dėžes, maišus, prisėda ant kažkieno išmestos suklypusios medinės kėdės. Kol jos nebuvo, vargeta susirangydavo tiesiog ant šaltos žemės.
Kartkartėmis, pakilęs nuo vienintelio savo baldo, bėdžius pritūpęs nuklibinkščiuoja iki daugiabučių kiemuose stovinčių konteinerių. Juose besiknisančio žmogaus vaizdas – pritrenkiantis. Į šalis lekia viskas, kas netgi benamiui neatrodo vertinga: tualetinis popierius, nešvarios sauskelnės, duženos. Po atliekomis prasirausęs žmogus iš šiukšlių maišo išsitraukia ką nors valgomo ir čia pat, pasirėmęs į konteinerį, suėmęs abiejomis sugrubusiomis rankomis kiša į burną.
Vos pamatęs prie konteinerių artėjančius žmones vargeta sprunka į už kelių metrų ant sniego susisuktą guolį. Gamtiniai reikalai atliekami čia pat – priešais daugiabučio langus. Vyriškis nebesislėpdamas maunasi kelnes netgi tada, kai per kiemą eina žmonės. Užėjus šalčiams, jo paliktus „tortus“ žmonės randa ir aplinkinių namų laiptinėse nekoduotomis durimis. Tokį vaizdą kasdien matantys Nendrės gatvės gyventojai tikina nebegalį tverti – benamio šuns dalią kenčiančio žmogaus ir gaila, ir bijoma.
Vargeta nepaleidžia kažkur nusilaužtos šakos. Pasak gyventojų, ja benamis bando gintis nuo akmenimis jį apmėtančių vaikų. Žmonės dažnai jį mato sumuštą, parkritusį. Nežinia kodėl vargeta atsargiai žiūri ir į moteris – ne vienai yra grūmojęs lazda.
Bijo užsikrėsti
Žmonės pastebėjo, kad nakčiai benamis kažkur dingsta. Tačiau ankstyvą rytą atitraukę užuolaidas gyventojai vėl išvysta jo susilenkusią figūrą, besikapstančią tarp šiukšlių. Elgeta tapęs ne tik kiemo skauduliu, bet ir neatsiejama jo dalimi. Gyventojai teigė žiną net jo pavardę – Arvydas Čečys. Ir tarpusavyje vargšą vyriškį iš gailesčio švelniai „mūsų Arvydėliu“ jau vadina.
Vyti bėdžių iš savo teritorijos neretai tenka vos už kelių žingsnių nuo statybų aikštelės įsikūrusio „Žilvičio“ vaikų darželio darbuotojoms. Ne kartą atėjusios į darbą moterys jį yra radusios susisupusį į skarmalus darželio pavėsinėje.
„Bijome, kad vaikų kuo nors neužkrėstų. Iš kur mums žinoti, ar jis neserga džiova, ar dar kuo? Esame skambinusios ir į policiją. Tačiau atvažiavę pareigūnai jį tik išvaro iš mūsų teritorijos. Tą mes ir pačios sugebame. Labai gaila to vargetos. Nejaugi jo negalima apgyvendinti prieglaudoje?“ – kalbėjo „Žilvičio“ direktorė Zita Bulkauskienė.
Nepasisekė šeimoje
Ne kartą žmonės padėti vargetai prašė ir policijos, Savivaldybei pavaldaus Socialinių paslaugų centro. Jo direktorius Valdemaras Misevičius „Sekundei“ tvirtino, kad bėdžiui galėtų padėti – centre jam atsirastų ir lova, ir po dušu būtų išmaudytas.
„Trūksta tik vieno – jo paties noro. Buvome atsivežę, išprausėm, apnakvindinom, o jis paspruko. Drįstu manyti, kad žmogus serga, tačiau mūsų įstaiga medicininių paslaugų neteikia“, – teigė V.Misevičius.
Anot direktoriaus, Panevėžyje gyvena A.Čečio brolis ir sesuo. Tačiau artimiesiems jų nelaimėlis giminaitis nerūpi.
Socialinių paslaugų centro Socialinės globos skyriaus vadovė Loreta Kliorienė apie A.Čečį kalbėjo su skaudama širdimi: namų neturintis ir už visuomenės ribų atsidūręs vyriškis – jos vaikystės draugas. Iš to, ką žmonės palieka konteineriuose, pragyvenančiam benamiui – dar tik apie 47 metus.
„Mudu augome viename kieme. Pažįstu ir jo seserį, ir brolį. Tam žmogui nepasisekė šeimoje. Jis ir negalią turi, tik pašalpos veikiausiai negauna, nes negalia nustatoma ribotam laikui. Abejoju, ar ją kas pratęsė. Manau, kad ir asmens dokumentų jis neturi“, – teigė L.Kliorienė. Gyvenimo iškankinto žmogaus tėvai jau mirę, kažkur kaime gyvena jo paties sukurta šeima.
Inga Kontrimavičiūtė
