Vasaros pabaigoje ir rudenį bitininkai kartais išvysta šliaužiojančias, neišsivysčiusiais sparneliais bites.
Buvo manoma, kad to priežastis – varozės erkių invazija. Neseniai rusų ir lenkų mokslininkai nustatė, kad dėl varozės erkių platinamų virusinių ligų bites dažniausiai pažeidžia lėtinis ar ūminis paralyžius.
Aprašė Aristotelis
Lėtinis bičių paralyžius žinomas nuo senų laikų. Jau Aristotelis aprašė kai kuriuos paralyžių primenančius požymius, tačiau ilgą laiką tikrosios ligos priežastys nebuvo išaiškintos. Manyta, kad ligą sukelia Acarapis woodi erkės (akarapidozė) pirmuonis Nosema apis (nozematozė) ir kitų ligų bakterijos. Tik praėjusio šimtmečio šeštame dešimtmetyje buvo nustatyta tikroji šios ligos priežastis – lėtinis paralyžiaus virusas. Lenkijoje jis buvo pastebėtas 1992 metais, Rusijoje – šiek tiek anksčiau. Šis virusas aptinkamas ir Lietuvos bitynuose, tačiau tai dar nereiškia, kad kiekviename bityne, kuriame randama viruso sporų, bitės serga šia liga.
Virusas nedideliais kiekiais gali tūnoti bitės organizme nesukeldamas klinikinių ligos požymių, nes jam nėra sąlygų daugintis (jį blokuoja bičių imuninė sistema ir bičių genetinis atsparumas ligoms). Pirmieji klinikinės ligos požymiai pastebimi tuomet, kai virusas pasiekia kritinę dauginimosi ribą. Tai, kad virusas suaktyvėjo, galėjo įtakos turėti ilgą laiką vyravęs blogas oras, verčiantis bites ilgiau užsibūti avilyje, prastas medunešis, per didelis bitynų skaičius apylinkėje, blogas avilio vėdinimas. Viruso dauginimosi greitis ir ligos pasireiškimas priklauso nuo virusų kiekio. Virusas, patekęs į ląstelės plazmą, palankiomis sąlygomis gali pradėti daugintis. Patogeninis ligos poveikis pasireiškia per 48 valandas. Ligos simptomai pastebimi per 4–10 dienų. Virusą platina varozės erkės per hemolimfą, taip pat infekuotos bitės maitindamos perus. Po paralyžiaus vystosi nozematozė. Nebūtinai visos šeimos bitės suserga paralyžiumi.
Virusą sunaikinti galima tik jo dauginimosi metu, kai organizmo ląstelėje suyra jį saugantis kevalas. Kol kas nerasta tinkamų vaistų virusui sunaikinti. Rusų specialistai nuo virusinių ligų rekomenduoja bites gydyti endonukleazės fermentais.
Lėtinio paralyžiaus pirmasis požymis bitininkams buvo žinomas jau prieš 100 metų – sutrikę bičių judesiai. Sergančios bitės iš pradžių būriuojasi šiltesnėje avilio vietoje, vėliau sveikos bitės jas išmeta lauk. Čia pirmiausia jos ir pastebimos šliaužiojančios prieš laką ar lipančios ant žolių stiebų. Bičių pilveliai dreba, sparnai netaisyklingai išskėsti, judesiai sutrikę, jos negali pakilti į orą. Dažnai pasitaiko sergančių bičių su labai išpūstais ir pailgėjusiais pilveliais, matyti net pilvelio segmentus jungiančios plėvelės. Pilvelis būna perpildytas maisto, kuris užpildo visą virškinamąjį traktą. Tokia sergančios bitės būklė trunka keletą dienų, vėliau bitė miršta.
Nepriimamos į avilį
Antrasis požymis – bitės pajuoduoja, netenka plaukelių. Įvairiose šalyse ši liga vadinama įvairiai: austrai – miško medunešio liga, prancūzai – juodlige.Tyrimais nustatyta, kad šios ligos priežastis – lėtinis bičių paralyžius, tačiau iki šiol neaišku, kodėl bitės netenka plaukelių ir tampa juodos, blizgančios, tartum būtų apteptos riebalais. Ligos pradžioje bitės dar gali skraidyti. Jos palieka avilį, bet negali sugrįžti atgal, nes bitės sargybinės jų nebeįleidžia. Neįmanoma paaiškinti šio reiškinio priežasties. Galbūt sergančios bitės skleidžia kvapą, kurio neatpažįsta sargybinės? Susidaro įspūdis, jog prieš laką skraido bitės vagilės. Po kelių dienų sergančios bitės pradeda drebėti, sutrinka jų judesiai. Pajuodavusios bitės apmiršta ir žūsta.
Liga pražudo visą šeimą
Ūminio bičių paralyžiaus virusas buvo nustatytas tiriant lėtinio paralyžiaus virusą. Tai suaugusių bičių liga, kurios pavadinimas kilęs dėl greitai besivystančios ligos ir jos pasekmių (bičių žūties). Klinikiniai ligos požymiai pasireiškia per 4 dienas nuo infekcijos pradžios. Liga vystosi greičiau negu lėtinis paralyžius. Panašiai kaip ir lėtinio paralyžiaus atveju pastebimas bitės kūno ir sparnelių drebėjimas, sutrikę judesiai. Bitės negali pakilti į orą, išėjusios iš avilio apmiršta ir staiga žūsta. Jeigu virusas pažeidžia daug bičių, bitininkas prieš laką jas gali matyti. Tokia bičių žūtis labai susilpnina šeimą. Žiemai jų gali likti tik saujelė. Ūminiu bičių paralyžiumi bitės serga vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje.
