Nė viena liga, kuria sirgo žmonės antikos laikais, neišnyko. Kiekviena jų gali atsinaujinti ir XXI amžiuje, rašo „Kauno diena“.
Medikai geria antibiotikus
Ligos nemiršta, tik žmonės miršta nuo jų. Nuo difterijos – ligos, apie kurią dauguma mūsų nieko nebežinome, Kauno medicinos universiteto klinikose mirė 61 metų moteris. Tai paaiškėjo po ligonės mirties, Klinikų laboratorijoje atlikus tyrimus. Ar šia sunkia infekcine liga neužsikrėtė mirusiosios šeimos nariai, paaiškės šiandien. Medikai, gydę ligonę, geria antibiotikus, jų sveikata taip pat tiriama.
Praėjusiais metais nuo maliarijos, kuria užsikrėtė Afrikoje, Klaipėdoje mirė šio miesto jūreivystės mokyklos moksleivis. Vis dažniau sunkių, Lietuvoje seniai užmirštų ligų iš tolimų kraštų parsiveža keliautojai.
Nevažiavo į ligoninę
Pirmieji difterijos, kuria visai neseniai susirgo kaunietė, požymiai buvo panašūs į gripo: moteris užkimo, beveik iki 39 laipsnių pakilo kūno temperatūra. Artimieji iškvietė greitosios pagalbos medikus. Moteris važiuoti į ligoninę kategoriškai atsisakė. Sutiko tik po dviejų dienų, kai sveikatos būklė jau buvo labai sunki. Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje, į kurią sergančiąją atvežė greitosios pagalbos medikai, ji praleido vos dvi valandas.
Vidaus ligų skyriaus gydytoja Gytė Damulevičienė labai greitai įžvelgė, kad pacientė serga kažkokia netipiška liga: moterį kankino keistas dusulys, jai buvo sunku įkvėpti. Gydytoja nerizikavo ir parsiuntė ligonę į aukščiausio lygio ligoninę – Kauno medicinos universiteto klinikas. Čia jai buvo diagnozuotas septinis šokas, laringitas, pneumonija, kvėpavimo nepakankamumas. Įtarta difterija. Kad moteris serga šia sunkia infekcinė liga, pasitvirtino.
Lemia organizmo atsparumas
„Virusai ir bakterijos niekur nedingsta, jie visąlaik sklando ore, gyvuoja tarp mūsų. Tik nuo mūsų organizmo atsparumo priklauso, ar jie mus puls, ar neprikibs“, – tai, kodėl vieni infekcinėmis ligomis užsikrečia, o kiti – ne, apibendrino Kauno medicinos universiteto profesorius Alvydas Laiškonis.
Senos ligos, net tokios baisios, kaip maras, raupai, tebeegzistuoja ir kovoti su jomis visuomet reikia būti pasirengusiems. Mūsų ginklai – skiepai ir organizmo atsparumas.
Skiepijant į žmogaus organizmą sušvirkščiama ar duodama išgerti atitinkamos ligos susilpninto sukėlėjo arba jo komponento, į kurį organizmas reaguoja ir išsiugdo atsparumą konkrečiai ligai. Bet pastaruoju metu kai kurios ligos išsigimsta ir vėjaraupiais, raudonuke, skarlatina žmonės suserga antrą kartą, neretai – jau suaugę.
Susergama per savaitę
„Ačiū Dievui, nebesergame maru, labai retai botulizmu, pasiutlige, dujine gangrena, vidurių šiltine“, – džiaugėsi Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė Auksė Mickienė.
Difteriją sukeliančios bakterijos labai klastingos, jos išskiria labai stiprų toksiną. Ant ryklės, tonzilių, gomurio susidaro plėvės, kurios nuslenka į kvėpavimo takus ir juos užkemša. Žmogus uždūsta.
„Nuo ligonio ar bakterijų nešiotojo užsikrečiama oro lašeliniu būdu kalbant, kosint, čiaudint, rečiau – per apkrėstus daiktus. Dažniausiai liga plinta rudenį ir žiemą, užsikrėtus susergama per dvi-septynias dienas“, – apie seniai pamirštą ar daugeliui net negirdėtą ligą pasakojo Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė.
Pratrūksta po dešimtmečio
Skiepai veikia dešimt metų. Lietuvoje difterija buvo sergama praėjus vos kiek daugiau laiko po paskutinio jos protrūkio Rusijoje. „Ten buvo nuspręsta, kad skiepai – nebereikalinga atgyvena“, – ironizavo ir apgailestavo A.Laiškonis.
1994 metais nuo difterijos mirė 1104 Rusijos gyventojai, iš jų – 249 vaikai. Lietuvoje tuomet iš 29 susirgusiųjų difterija mirė 9.
„1995 metais Lietuvoje buvo organizuota masinė gyventojų vakcinacija nuo difterijos. Pas mus susirgimų banga atslūgo, tačiau kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Baltarusijoje, Rusijoje difterijos protrūkiai dar pakankamai dažni. Jų bet kada galime sulaukti ir mes“, – ne gąsdina, bet įspėja O.Ivanauskienė.
Vakcinos lig šiol nenupirkta
Paskutinį kartą difterija Lietuvoje trims šalies gyventojams buvo diagnozuota 2002 metais. Praėjus 10 metų po masinės gyventojų vakcinacijos vėl būtina skiepyti visus suaugusiuosius nuo difterijos ir stabligės – ši vakcina skirta abiem ligoms. Pastaroji paskutinį kartą buvo diagnozuota pernai, kai vienas Kauno rajono gyventojas įsipjovė koją.
Vakcinacija už valstybės pinigus numatyta dar 2006 metais. „Tam skirta 370 tūkstančių litų, tačiau vakcinos iki šiol nenupirkta. Ji pabrango, todėl neaišku, ar šios sumos pakaks visos šalies gyventojams“, – svarstė docentė A.Mickienė.
Vaikai nemokamai skiepijami kokliušo, difterijos, stabligės vakcina, o 15-16 metų amžiaus – difterijos ir stabligės (suaugusiųjų) vakcina. Suaugusieji, kurie buvo vakcinuoti vaikystėje, papildomai skiepijami kas l0 metų po paskutiniosios vakcinos dozės. Niekada neskiepyti suaugusieji turėtų gauti tris vakcinos dozes.
Marijana Jasaitienė
