Tai paaiškėjo atlikus ligonių kasose veikiančio vieno langelio, kuriame dirbantys specialistai konsultuoja gyventojus įvairiais klausimais, 2013 metų veiklos analizę.
Ligonių kasose gyventojai konsultuojami vieno langelio principu. Tai reiškia, kad žmogus, norėdamas gauti reikiamą informaciją, gali kreiptis tiesiai į konsultantus, kurie jam informaciją suteikia arba gyvai atėjus į gyventojų aptarnavimo skyrius ligonių kasose, arba telefonu, arba elektroniniu paštu. Tai patogu, nes žmogui nebereikia atsakymų ieškoti pas kelis specialistus – jis juos gauna iškart.
Į konsultantus žmonės dažniausiai kreipiasi dėl Europos sveikatos draudimo kortelės (ESDK) išdavimo, kuri išvykus į Europos šalis garantuoja nemokamą būtinąją pagalbą. Taip pat domisi draustumo klausimais, pavyzdžiui, kaip pasitikrinti, ar už juos sumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Daug klausimų sulaukiama ir dėl dantų protezavimo paslaugų, kaip šios paslaugos yra kompensuojamos PSDF lėšomis.
Kreipiamasi ir dėl sąnarių endoprotezų, ortopedinių priemonių, klausos aparatų ir kochlearinių implantų kompensavimo. Nemažai klausimų kyla ir dėl vaistų kompensavimo tvarkos – pavyzdžiui, kokio dydžio priemokas reikia mokėti pacientams vaistinėse, kaip sužinoti, ar jos teisingos.
Vis daugiau klausimų sulaukiama ir apie gydymąsi užsienyje, kadangi praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje įsigaliojo Europos Sąjungos direktyvos nuostatos, kurios leidžia mūsų kraštiečiams laisviau gydytis svetur. Dažniausia klausiama, ar visa gydymo kaina užsienyje bus kompensuota, kokių paslaugų išlaidos yra kompensuojamos, o kokių – ne, už kokias paslaugas teks susimokėti iš savo kišenės. Domimasi, kokių dokumentų reikia vykstant gydytis svetur.
Įdomu ir tai, kad pasitaiko atvejų, kai vieno langelio konsultantai sulaukia ir netikėtų klausimų, į kuriuos norint atsakyti reikia pasitelkti ne tik žinias apie privalomojo sveikatos draudimo sistemą, bet ir lakią vaizduotę, diplomatinius gebėjimus. Pavyzdžiui, ką daryti, norint sėkmingai pastoti, kai medikai negali padėti, taip pat kokius tyrimus reikia atlikti, įdrėskus katei ir ar už juos reikia mokėti.
Konsultantams teko narplioti ir kitų įdomių atvejų. Buvo klausiama, kas apmoka už gydymą užsienio ligoninėje, jei neblaivus ant suoliuko miegojęs mūsų kraštietis nuo jo nukrito ir buvo išvežtas į ligoninę. Buvo domimasi ir tuo, kokius dokumentus reikėtų pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai, kad nesikauptų skola už privalomąjį sveikatos draudimą, nes paklausėjo partneris yra sulaikytas užsienyje.
Vieno langelio specialistams klausimai yra užduodami keliais būdais – bendruoju informacijos telefonu, elektroniniu paštu arba apsilankius gyvai gyventojų aptarnavimo skyriuose. 2013 metų duomenimis, dažniausiai žmonės kreipiasi asmeniškai ir konsultuojasi žodžiu (daugiau nei 300 tūkst. atvejų), skambina telefonu (daugiau nei 144 tūkst.) ir elektroniniu paštu (daugiau nei 5 tūkst.).
VLK primena, kad rūpimus klausimus žmonės gali pateikti elektroniniu paštu [email protected] arba bendruoju ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88888. Tai padaryti galima ir atėjus tiesiai į gyventojų aptarnavimo padalinius Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio TLK. Čia žmonės konsultuojami visais aktualias privalomojo sveikatos draudimo klausimais – pavyzdžiui, kokios gydymo paslaugos apmokamos PSDF lėšomis, apie vaistų kompensavimo tvarką, medicinos pagalbos priemones, ESDK išdavimą, gydymąsi svetur, kokie dokumentai reikalingi ir t.t.
