27 tūkstančiai dirbančių Šiaulių ir Telšių regiono gyventojų nė neįtaria, kad nuo gegužės 25-osios yra išbraukti iš apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu sistemos. Nuo tos dienos Valstybinė ligonių kasa „apsivalė“ nuo piliečių, gyvenusių ir dirbusių užsienyje. Tai, kad jie grįžo, įsidarbino ir moka visus mokesčius, pasirodo, nėra pakankama.
Grėsė mokėti už paslaugas
Aštuonis mėnesius Jungtinėje Karalystėje gyvenusi šiaulietė į Lietuvą grįžo kovo pabaigoje ir balandžio 11— ąją pagal darbo sutartį įsidarbino vienoje Šiaulių įmonėje.
Liepos pabaigoje moteris apsilankė gydymo įstaigoje ir sužinojo, kad privalomuoju sveikatos draudimu ji buvo apdrausta nuo pirmosios darbo dienos — balandžio 11-osios, tačiau gegužės 25-ąją jos pavardės Valstybinės Ligonių kasos (VLK) informacinėje sistemoje neliko. O tai reiškia, kad buvusi emigrantė nebegali pasinaudoti sveikatos priežiūros įstaigų nemokamomis paslaugomis, nors už ją darbdavys ir moka visus mokesčius, o „Sodra“ perveda įmokas į Privalomojo sveikatos draudimo fondą.
Prieš tai moteris buvo radusi VLK viešai platintą informaciją internete: „Už asmenis, gaunančius su darbo santykiais susijusių pajamų, socialinio draudimo (tarp jų — ir privalomojo sveikatos draudimo) įmokas apskaičiuoja ir sumoka darbdavys. Šių asmenų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos buvo pradėtos mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Vadinasi, jei nedelsdami Lietuvoje įsidarbinsite, būsite iš karto apdrausti.“
Pasikliaudama šia informacija, savo išvykimą iš šalies deklaravusi moteris grįžimo jau nedeklaravo.
Grąžino „rankiniu“ būdu
Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius Remigijus Mažeika, išgirdęs šią istoriją, nenustebo.
„Taip atsitiko dėl gegužės 25-ąją startavusios naujosios apdraustųjų informacinės sistemos, — nurodė priežastį R. Mažeika. — Visi, kurie per pastaruosius 20 metų deklaravo išvykimą iš šalies, yra iš sistemos išbraukti.“
Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius teigia, kad ši moteris — viena iš 27 tūkstančių Šiaulių ir Telšių regione. Tiek sugrįžimo nedeklaravusių piliečių nebepateko į atnaujintą apdraustųjų informacinę sistemą, nepriklausomai nuo to, kad jie yra seniai grįžę, čia gyvena ir dirba.
„Tai, kad šie žmonės nebelaikomi apdraustais, jie sužinos tik atėję į gydymo įstaigą, — pripažino direktorius. — Tačiau, kad taip nenutiktų, jie kuo skubiausiai turėtų deklaruoti savo gyvenamąją vietą, nes mūsų sistemos “rodo“, kad jie tebėra užsienyje“.
Minėtosios šiaulietės pavardė į apdraustųjų sąrašus po pokalbio su direktoriumi buvo nedelsiant atstatyta. „Tai padarėme rankiniu būdu, tačiau sistema veikia: jei moteris artimiausiu metu nedeklaravus nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, sistemoje jos pavardės gali vėl nelikti“, — apie skubų, tačiau laikiną apdraustojo statuso grąžinimą sakė R. Mažeika.
Galimi netikėtumai
Šiaulių teritorinėje ligonių kasoje kol kas „pamestų“ piliečių antplūdžio nėra. Žmonės dar nepajuto, kad valant Privalomojo sveikatos draudimo sistemą nuo emigravusiųjų, grįžusieji liko už borto.
„Yra žmonių, kurie deklaravo išvykimą iš Lietuvos, tačiau grįžo, liko dirbti. Šių žmonių irgi nėra Gyventojų registre, kurio duomenys patenka į ligonių kasų informacinę sistemą“, — tvirtino R. Mažeika. Direktoriaus teigimu, dėl to nepavydėtinoje situacijoje gali atsidurti iš užsienio sugrįžę vaikai iki 18 metų, nėščiosios.
Kodėl buvo kuriama tokia sistema?
„Naujoji sistema padės išvengti atvejų, kai užsienyje gyvenatis ir dirbantis žmogus grįžta į Lietuvą gydytis, išsirašyti receptų. Dabar to būti nebeturėtų“, — sakė R. Mažeika. Jo teigimu, naujoji tvarka padės apsaugoti sveikatos priežiūrai ir gydymui surenkamas lėšas tiems, kas moka įmokas.
Tą patį tvirtino ir šalies Valstybinės ligonių kasos atstovas.
„Negali žmogus dviejose valstybėse būti apdraustas privalomuoju sveiktos draudimu,“ — situaciją aiškino VLK atstovas Kazys Žilėnas.
